Vadovo keitimo scenarijus

Jau yra susiformavusi tradicija, kad po Seimo rinkimų, kurie Lietuvoje vyksta švytuoklės principu, yra keičiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. Taip vyko nuo 1999 metų, kai konservatoriai atleido Valentiną Greičiūną ir laikinai pastatė Arūną Barbšį. O vėliau jį pakeitė Rolando Pakso žmogus – Kęstutis Bartkevičius.

Po politinių pasikeitimų Seime 2002 metais į Uosto direkcijos vadovo postą atėjo socialdemokratas Sigitas Dobilinskas, 2009 metais – liberalas Eugenijus Gentvilas, o 2013 metais – nepartinis Arvydas Vaitkus.

Dabar jau po pirmojo rinkimų turo beveik aišku, kad socialdemokratų valdžioje greičiausiai nebebus. Tokiu atvejų į socialdemokratų rinkiminį sąrašą įrašytas A.Vaitkus nuo 2017 metų kažkurio mėnesio greičiausiai būtų atleistas. Jei taip neįvyktų būtų sulaužyta konservatorių sukurta tradicija po rinkimų keisti Uosto direkcijos vadovą.

Jis bus pašalintas tuo atveju, jei Susisiekimo ministerija atiteks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai arba Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Ir galbūt kaip geras vadybininkas ir uosto reikalus puikiai suvokiantis A.Vaitkus išliktų poste, jei Susisiekimo ministeriją imtųsi valdyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Bet toks variantas yra mažai tikėtinas. Prieš rinkimus šios partijos atstovai kalbėjo apie visai kitas ministerijas – Švietimo ir mokslo, Sveikatos, Aplinkos, Žemės ūkio.

Didžiausia tikimybė, kad Susisiekimo ministerija gali atitekti mažiausiam būsimosios koalicijos partneriui - Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Ministro postą galėtų užimti Eugenijus Gentvilas, o Uosto direkcijai vadovautų kas nors iš klaipėdiečių šios partijos ar prijaučiančių jai narių.

Tai kol tik nuomonė, kuri formuojasi žinant daugiametę pokyčių uoste situaciją. Ir vertinant tai, kad revanšizmas uosto veikloje ir politikoje gali būti gajus.

Kad uostas nenukentėtų...

Uoste gaivaus vėjo įnešusios ir kaip gero specialisto pačių uostininkų įvertinto A.Vaitkaus atleidimas būtų smūgis uosto ekonominei raidai ir jo ateities perspektyvoms. A.Vaitkus iškėlė ir Uosto direkcija kartus su Susisiekimo ministerija sukonstravo didžiulę Klaipėdos uosto vystymo per artimiausius metus programą. Pamatai uosto vystymui turėtų būti padėti kloti 2017 metais, kai buvo numatyta priimti Klaipėdos uosto bendrąjį planą.

Iš keturių variantų siekiama pasirinkti patį ambicingiausią - ketvirtąjį su dabartinio uosto tvarkymu, jo laivybos kanalo gilinimu iki 17 metrų, pietinio uosto vartų įrengimu ir naujų teritorijų, įskaitant ir III vandenvietės, įsisavinimu, o svarbiausia su pietinio molo perstatymu ir išorinio uosto kontūrų ties Melnrage nubrėžimu.

Uostui puoselėti tokius planus leido puikiai veikiantis buvusios susisiekimo ministro ir premjero Algirdo Butkevičiaus ir kartu su juo Susisiekimo ministerijoje dirbusio A.Vaitkaus tendemas. Klaipėdos uostas jautė Vyriausybės paramą ir supratimą. Tai rodo ir didžiuliai pastarojo meto uosto pasiekimai, kai jis tapo lyderiu tarp rytinės Baltijos šalių uostų.

Kas laukia uosto po Seimo rinkimų ir valdžios pokyčių? Nuosmukis? Nesinorėtų tuo tikėti. Bet uostas tos paramos, kurią turėjo Vyriausybėje greičiausiai neišlaikys. Vėl gali atsirasti noras jį papildomai apmokestinti. Vėl gali stoti investicijos, atsirasti nauji neaiškumas dėl išorinio uosto statybos vietos.

Vėl gali ateiti nauji žmonės, kurie pusmetį ar dar ilgiau „įeidinės“ į vėžes, o po to priims nesuvokiamos logikos sprendimus.

Taip jau yra buvę po Seimo rinkimų. Ir uostas nukentėjo. Bet tuomet dar buvo galima eksperimentuoti su uosto vystymu. Šiandien jau nebegalima. Konkurencinė situacija iš esmės pasikeitė. Netekdami Rusijos krovinių Latvijos uostai, ypač Rygos, imasi agresyvios krovinių pritraukimo iš Baltarusijos politikos. Iš esmės vyksta karas tarp Lietuvos ir Latvijos dėl Baltarusijos ir Kinijos, kuri veržiasi į Baltarusiją, tranzito. Bet kokios klaidos, dvejonės dėl Klaipėdos uosto vystymo gali turėti nepataisomos įtakos.

Žvejai laukia pokyčių

Tai kas įvyko Seimo rinkimuose po pirmojo turo labiausiai džiugina didesnę dalį Baltijos jūros žvejų. „Beveik visi tie, kas ėjo prieš mus nušluoti nuo politinės arenos“, - svarstė dalis žvejų.

Jau aišku, kad naujosios kadencijos Seime nebus juos itin nuskriaudusios Loretos Griaužinienės. Jos iniciatyva po žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės teikimo buvo priimtos daugumai žvejų nepalankios žuvininkystės įstatymo pataisos. Jos įteisino strimelių ir šprotų kvotų skirstymo tvarką, kai dviem Baltijos jūros žvejybos laivams teko beveik 80 proc. kvotų, o likusiems keliasdešimčiai – mažiau nei 15 proc. nes dalis kvotų dar parduodama aukcione.

Dėl to dauguma žvejų nemėgstamiausia partija Seime laikė Darbo partiją, o po jos socialdemokratus.

Daugumos žvejų atstovai džiaugėsi, kad Seime nebebus ir galimai dėl geresnės vietos sąraše nuo žvejų nusisukusio Broniaus Paužos. Į antrąjį turą nepateko ir žvejybą, daugumos žvejų nuomone, netinkamai kuravusi socialdemokratė Lina Kujalytė.

Prieš rinkimus dalis žvejų didžiausias viltis dėjo į Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungą – pristatinėjo jiems savo problemas. Žvejai išreiškė norą, kad šiai sąjungai koalicijoje gavus Žemės ūkio ministeriją ministru būtų paskirtas Bronius Markauskas. Daugumai Baltijos jūros žvejų palankus būtų ir žemės ūkio ministras Eugenijus Gentvilas. Jis buvo vienas iš tų politikų, kuris svarstant Žuvininkystės įstatymo pataisas, rėmė daugumos žvejų poziciją. Už tai sulaukė nepagrįstų kaltinimų keliuose galimai nupirktuose straipsniuose.

Kalbant apie permainas, kurių būtinai reikia Žemės ūkio ministerijoje ir žuvininkystės valdymo sektoriuje, E.Gentvilas, ko gero, geriausiai sugebėtų sutvarkyti šią įvairiausiais interesais apraizgytą sistemą, kuri atitinka žvejišką posakį – žuvis genda nuo galvos.