Kreipimasis į valdžią

Prezidentui Gitanui Nausėdai, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui ir susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui klaipėdiečiai išsiuntė kreipimąsi dėl valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) statuso pakeitimo į akcinę bendrovę.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius, asociacijos "Jūros veteranai" pirmininkas Vytautas Petrulis, Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Benas Volodzka.

Jie nori parduoti vištą, dedančią auksinius kiaušinius.

Dokumente rašoma, jog Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra strategiškai svarbus objektas, "reikalaujantis nacionalinės apsaugos nuo priešingų valstybių veiklos, žalingų interesų, nesąžiningos ekonominės konkurencijos, privačių uosto įmonių interesų, kurie ne visada sutampa su Lietuvos saugumo ir ekonomikos principais ir, žinoma, globalinių iššūkių".

"Šio valstybinio ekonominio vieneto veikla skatina Lietuvos ūkio augimą, užtikrina darnią plėtrą, sukuria nemažai darbo vietų, kelia valstybinio našaus sektoriaus prestižą ir garantuoja atviros ir veržlios prekybos su pasauliu šalies įvaizdį. Svarbu, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra LR nuosavybė", – rašoma klaipėdiečių kreipimesi.

Pabrėžiama, kad KVJUD rengia uosto strateginius planus, projektus, stato, naudoja uosto infrastruktūrą, užtikrina saugią laivybą uoste, naudoja ir valdo valstybės nuosavybę, nuomoja uosto žemę ir renka rinkliavas.

Be to, Susisiekimo ministerijai pavaldi įstaiga užtikrina gausias pajamas valstybei. Vien pernai valstybei sumokėti dividendai siekia 20 mln. eurų, jau nekalbant apie valstybei sumokėtus mokesčius.

Skaudi ankstesnė patirtis

Dokumente, išsiųstame Prezidentui, premjerui ir susisiekimo ministrui, primenama, jog anksčiau vykdytos valstybinio sektoriaus reformos primena karčią patirtį, dėl kurios Lietuvos valstybės ekonomika prarado dalį stipraus valstybinio sektoriaus, neteko reikšmingos dalies Lietuvos ekonomikos potencialo augimo.

Įžvalgos: visuomenininkai ir jūrininkų bendruomenės įsitikinusios, kad valstybinio jūrų uosto privatizavimas kelia grėsmę Lietuvos saugumui. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Sunaikinti Lietuvos prekybos, žvejybos laivynai ir susietos jūrinės įmonės, dėl ko 34 tūkst. žmonių prarado darbą. Taip pat nevykusiai buvo vykdomas Šventosios uosto atstatymas, kuris atnešė nemažus nuostolius šalies finansiniams ištekliams, o atkurtas Šventosios uostas galėtų turėti didžiulę reikšmę visai Vakarų Lietuvos regiono ekonomikai ir ūkio potencialo augimui. Pertvarkant Lietuvos dujų ūkį, šalies gyventojai patyrė 5 mlrd. litų nuostolį, jau nekalbant apie LEO LT įmonės pertvarką", – rašoma kreipimesi.

"Tarpukariu buvo daugybė mažaraščių ar visai neraštingų žmonių, tačiau neteko girdėti, kad koks valstietis būtų pardavęs savo šulinį kaimynui ar kam kitam, kad paskui iš naujojo šeimininko pirktų sau vandenį. Būtent tai dabar siekiama padaryti, pertvarkant KVJUD į akcinę bendrovę. Dabar jie nori parduoti vištą, dedančią auksinius kiaušinius. Šiandien pasaulis yra užkariaujamas pinigais, nebe ginklais. Ir didžiausia nelaimė Lietuvoje, kad šito čia niekas nesupranta", – apgailestavo vienas šio kreipimosi autorių D.Varkalis.

D.Varkalio ir jo bendraminčių įsitikinimu, pelningiausia ir skaidriausiai dirbanti visoje ES valstybės įmonė neturi būti reformuojama.

Esą pertvarkant šią įmonę, valstybinis sektorius susilpnės, valstybė neteks dalies pajamų, valstybės įtaka į šalies jūrinį saugumą ir ekonomiką sumažės, sumažės valstybės įtaka miesto infrastruktūrinių ir kultūrinių projektų vykdymui, gali kilti korupcinių apraiškų, valdant ir keičiant valstybinį turtą.

"KVJUD pavertimas į akcinę bendrovę yra šalies valstybinio sektoriaus menkinimas. Mes nepritariame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reformoms ir pasisakome prieš VĮ KVJUD pavertimą į akcinę bendrovę. Tokią nuomonę išsako Lietuvos jūrinė bendruomenė. Prašome įsiklausyti į mūsų nuomonę, galimas neigiamas pasekmes Lietuvai ir nepritarti iniciatyvai VĮ KVJUD reformai į akcinę bendrovę", – rašė klaipėdiečiai.

Premjeras sureagavo žaibiškai

Kreipimosi iniciatoriai buvo apstulbę, kai, išsiuntę savo raštą, dar tą pačią dieną sulaukė Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio atsako.

Kai tik Vyriausybę pasiekė klaipėdiečių kreipimasis, kancleris Susisiekimo ministerijai išsiuntė nurodymą: "Ministro pirmininko pavedimu, prašyčiau kartu su VĮ KVJUD išnagrinėti Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrų kapitonų asociacijos, asociacijos "Jūros veteranai", Lietuvos piliečių sąjungos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus kreipimąsi "Dėl VĮ KVJUD statuso pakeitimo į akcinę bendrovę" ir atsakyti."

"Paprastai reakcijos į savo raštus laukdavome mėnesius. Todėl tokio žaibiško Vyriausybės atsako nesitikėjome. Aišku, jei ne artėjantys Seimo rinkimai, taip skubiai niekas nebūtų reagavęs. Jie rašo, kad ketina nagrinėti šį klausimą kartu su Uosto direkcija. Tai yra gerai. Vis dėlto mūsų ten nekvies ir niekas neišklausys, o šitai yra blogai, nes Uosto direkcija kalbės tai, ko reikia ministerijai. Tik labai įdomu, kodėl šiuo klausimu iki šiol tyli Seimo nariai klaipėdiečiai?" – retoriškai klausė D.Varkalis.

Iš prezidentūros atsakymo rašto iniciatoriai dar nesulaukė.

Dienraščiui pasiteiravus, kokia Prezidento G.Nausėdos nuomonė uosto privatizavimo klausimu, prezidentūros komunikacijos grupė parašė: "Mūsų žiniomis, šiuo metu Susisiekimo ministerijoje yra rengiamas Transporto veiklos pagrindų įstatymo keitimo projektas, numatantis KVJUD juridinio statuso pakeitimą. Vertinti šį projektą bus galima tik matant konkrečias šio projekto nuostatas."

Kas projekto autorius?

Visuomenė KVJUD privatizavimo idėjai buvo imta ruošti jau šių metų sausį, kai viešai pasirodė pirmosios publikacijos, jog KVJUD vadovybė (tada direkcijai vadovavo po kelių mėnesių nušalintas Arvydas Vaitkus) norėtų, "kad įmonei būtų suteiktas akcinės bendrovės statusas, duosiantis kur kas daugiau galimybių, leisiantis netgi įsigyti turto kitose valstybėse".

Buvo pabrėžiama, jog direkcija jau yra pasirengusi pertvarkai, tačiau Vyriausybė reforma esą suabejojo.

Teigiama, kad tada kilo klausimas, ar KVJUD nėra grėsmės paversti listinguojama įmone, tai yra atvirojo tipo akcine bendrove, kurios akcijomis būtų prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir kuri būtų įtraukta į vieną iš biržos sudaromų prekybos sąrašų, einamąjį ar oficialųjį sąrašą.

Tokiu būdu akcijas galėtų įsigyti bet kas, taip pat ir su priešiškomis valstybėmis susiję fiziniai ar juridiniai asmenys.

Susisiekimo ministerijos pasiteiravus, kas konkrečiai yra KVJUD pertvarkos į akcinę bendrovę projekto sumanytojas ar sumanytojai ir kodėl šios pertvarkos staiga prireikė, dienraštis atsakymo taip ir nesulaukė.

Sprendimas žalingas valstybei

Kreipimąsi į šalies valdžią pasirašęs P.Bekėža nė neabejoja, kad KVJUD privatizavimas bus žalingas valstybei.

Jau būta atvejų, kai ne viena valstybinė įmonė, tarp jų "Lietuvos jūrų laivininkystė", "Transporto laivynas" ir kitos, kurios pradžioje nebuvo įtrauktos į privatizuojamųjų sąrašą, paskui staiga jame atsidūrė.

"Pradžioje akcijos, kalbu apie "Lietuvos jūrų laivininkystę", gi buvo visos 100 proc. valstybės, paskui jos dalytos darbuotojams. Dar vėliau akcijų gavo tie, kuriems nebuvo grąžinta žemė. Galiausiai įmonė buvo privesta prie bankroto. Dėl KVJUD privatizavimo gali būti tas pats. Statuso pakeitimas tam gali būti pirmas žingsnis", – mano P.Bekėža.

Yra ir kitų niuansų.

KVJUD vadovo vienas pavaduotojų yra uosto kapitonas. Jis vykdo valstybines funkcijas, turi teisę sulaikyti laivą, neleisti jam išplaukti, jei yra reikalas, skirti baudas pagal Jūrų konvenciją.

"Kaip galės akcinė bendrovė užsiimti tokia veikla? Tokiu dalyku gali užsiiminėti tik valstybinė institucija. Matyt, šitos idėjos autoriai neturi supratimo apie tai. Dar būtų suprantama, jei būtų siekiama palikti dalį uosto valstybinio, dalį paversti municipaliniu, kaip yra Ventspilyje, tačiau KVJUD projekto autoriai, regis, turi kitokį sumanymą. O tai yra didelė rizika ir tokie dalykai neturi būti daromi neapgalvotai", – dėstė P.Bekėža.

Kaip apskritai galima, turint vienintelį valstybinį jūrų uostą, paversti jį akcine bendrove? P.Bekėža akcentavo, kad labai tikisi tinkamos aukščiausios valstybės valdžios reakcijos šiuo klausimu.

"Čia aktualūs ir valstybės saugumo reikalai, kas žino, kas privatizuos uostą? Jau matėme, kas nutiko "Mažeikių naftai". Kalbėjo, kad rusų neprileis prie vamzdžio, o kuo baigėsi? Nuo nepriklausomybės atkūrimo turime labai skausmingos privatizacijos praktikos. Todėl nesinorėtų, kad būtų prarastas dar vienas toks reikšmingas Lietuvai strateginis objektas", – kalbėjo P.Bekėža.