Po to, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe dėl A.Smetonos paminklo pastatymo sostinėje, paminklą sutiko paimti Palangos savivaldybė ir pastatyti jį kurorte, tam pritarė ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai.

Pradžioje paminklo A.Smetonai kūrėjai G.A.Sakalis, K.Venclovas ir I.Rakauskaitė siūlė knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą pastatyti erdvėje Vilniuje, Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės.

Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus savivaldybė paprašė stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui.

Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso. Greitai į tai sureagavo Palangos meras Š.Vaitkus, kuris paminklą, skirtą A.Smetonai, pasiūlė pastatyti kurorte.

Savaitgalį šventiniuose Palangos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui skirtuose renginiuose dalyvavęs Prezidentas kurorto merui už tai viešai padėkojo.

„Kartais mes koncentruojame savo dėmesį į tam tikrus istorinius įvykius, nesuprasdami, kad šito žmogaus gyvenimas buvo istorija, kad nuo pat jaunumės jis rūpinosi Lietuvos reikalais, Lietuvos byla ir buvo nuoseklus iki pat gyvenimo pabaigos. Todėl noriu išreikšti didelę pagarbą jums, mere. Nes jūs be jokių atsikalbinėjimų, abejonių ir kitų dalykų priėmėte sprendimą suteikti prieglobstį, suteikti namus paminklui“, – kalbėjo G.Nausėda.

A.Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 m., o žuvo 1944 m., kilus gaisrui namuose JAV.

A.Smetonos nuopelnai dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu yra neginčijami, tačiau kontroversiškų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.