- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Veikiausiai ji ne už jo jaunystės darbus buvo įsteigta, o už nuopelnus aplinkosaugai. V.Bergas represijomis, kiek žinau, neužsiiminėjo, bet jis šventai tikėjo kairiųjų valdžia. Paradoksalu, jis buvo ir nacionalistas, ir komunistas. Jame tai puikiai derėjo. Jis nuo pat savo sąmoningo pasirinkimo Tarybų Lietuvai dirbo nuoširdžiai ir iš kailio nėrėsi. Ir sakyti, kad jis kolaboravo, liežuvis neapsiverčia, nes jis tomis idėjomis gyveno", – dėstė D.Elertas.
Vis dėlto, istoriko teigimu, V.Bergą verta prisiminti dėl jo nuopelnų aplinkosaugai, bet jo vardo medalių ar premijų esą skirti tikrai nereikėtų.
"Pavyzdžiui, Petro Cvirkos literatūrinės premijos irgi nereikėtų steigti. Nepaisant jo visos literatūrinės kūrybos, jo vėlesnė veikla nėra sektinas pavyzdys. Visokie vardiniai apdovanojimai primena ne tik to veikėjo nuopelnus, bet turi ir etinį užtaisą. Būtent dėl to tokių premijų ir nereikėtų. O vertinant V.Bergo veiklą, matome, kad daugumai jis sukūrė tvarką, bet mažumai sukūrė rojų. Tas skirstymas būdingas tai epochai, bet nėra geras pavyzdys", – mano D.Elertas.
Sovietinio laikotarpio represinių struktūrų veiklą tyrinėjęs istorikas Arvydas Anušauskas, išgirdęs apie V.Bergo premiją, dar pasitikslino, ar tai tikrai tiesa.
"Jau geriau tokia premija būtų be jokio vardo. Tų vardinių premijų steigimas yra iniciatorių atsakomybė. Manyčiau, kad žmonės, tiek priimantys tokias premijas, tiek jas skiriantys, turėtų jausti atsakomybę. Asmenų, kuriuos galėtume vertinti kaip okupantų kolaborantus, vardais premijų vadinti tikrai nereikėtų", – tikino A.Anušauskas.
V.Bergo biografijos faktai
Gimė 1906 m. sausio 13 d. Šalkavoje, Ukmergės rajone.
Mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1928 m. už politinę veiklą suimtas ir pašalintas iš gimnazijos. Tai pačiais metais ją baigė eksternu.
1929–1930 m. kalintas Varnių prievartinio darbo stovykloje.
Mokėsi matininkų kursuose Kaune, 1930–1940 m. dirbo matininku.
SSRS okupavus Lietuvą, 1940–1941 m. buvo Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo pradžioje pasitraukė į SSRS.
1942–1944 m. Raudonosios armijos karys.
1944–1945 m. Vilniaus apskrities, o nuo 1945 m. kovo iki 1946 m. lapkričio – Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas.
1947–1957 m. Medžioklės ūkio valdybos prie LSSR MT viršininkas.
1952 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1956–1974 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 1957–1970 m. – Gamtos apsaugos komiteto prie LSSR MT pirmininkas.
Jo pastangomis 1957 m. atnaujinta žurnalo "Mūsų girios" leidyba, 1960 m. įsteigta Lietuvos gamtos apsaugos draugija.
Jo dėka 1959 m. Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Tarybų Sąjungoje Gamtos apsaugos įstatymas, o 1960 m. įkurta Gamtos apsaugos draugija. Jo iniciatyva kūrėsi draustiniai, nacionaliniai parkai, atsirado Ventės rago ornitologinė stotis, Žuvinto rezervatas, įvairios gamtos tyrimų stotys visoje Lietuvoje.
Mirė 1983 m., palaidotas Antakalnio kapinėse.
V.Bergo atminimas įamžintas Trakų rajone, kur, 1970 m. tiesiant automagistralę Vilnius–Kaunas, trasos 23 kilometre buvo numatyta pašalinti labai seną Rykantų ąžuolą. V.Bergo pastangomis kelininkai išsaugojo šį medį. Dabar jis vadinamas Bergo ąžuolu.
1996 m. įsteigta V.Bergo premija už nuopelnus aplinkos apsaugai.
2006 m. Aukštadvaryje buvo pradėti sodinti medeliai būsimajam V.Bergo parkui.
2008 m. Rečionių kaime, Ukmergės rajone, viena gatvė buvo pavadinta V.Bergo vardu.
2013 m. birželį Vilniuje, ant namo K.Donelaičio g. 16, kur 1965–1983 m. gyveno V.Bergas, atidengta memorialinė lenta (skulptorius Stasys Makaraitis).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jaunieji geografijos mokslo aistruoliai
Klaipėdoje sulaukta daugiau nei 80 gabiausių jaunųjų geografų iš įvairių Lietuvos miestų, kurie jėgas išbandė Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje. Šių metų tema: „Kalnai – žemės puošmena“. Moksl...
-
Studentai skelbė spaudos laisvę
Klaipėdos universitete būsimieji žurnalistai triukšmingai ir žaismingai paminėjo 120-ąsias spaudos atgavimo metines, kartu ir Žurnalistų dieną. Retro stiliumi paskelbta apie laisvą spaudą. Dėstytojai ir fakulteto vadovybė pakviesti į kiek ...
-
L. Kasčiūnas apie HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje: tai – naujovė, siunčiant aiškią žinią8
HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vadina svarbiu Rusijos atgrasymo veiksniu. ...
-
Elegancijos ir kūno plastikos šventė
Klaipėdoje surengtoje elegancijos ir kūno plastikos šventėje – gimnastikos pavasario sporto turnyre „Kregždutės 2024“ – sulaukta per du šimtus gimnasčių – dešimt komandų iš Latvijos, Ukrainos ir...
-
Apie knygas ir gyvenimą – be užuolankų1
„Gerbiama redakcija!“, – taip prasidedančius laiškus iki šiol gauna laikraščių leidėjai. Šią frazę savo knygai pavadinti pasirinko 16 metų dienraščiui „Klaipėda“ vadovavęs žurnalistas,...
-
Uostamiestyje sugedus žibintams, ieškoma kaltininkų4
Antradienio naktį, Debreceno gatvėje ir Taikos prospekte neveikė daugiabučių kiemų žibintai, dėl ko gyventojai pasipiktino, esą vėlai grįžtant iš darbo aklinoje tamsoje nėra saugu. Vieni miestiečiai aiškino, kad šviesos kiemu...
-
Naujoje požeminėje perėjoje Klaipėdoje – svastikos14
Baltijos prospekto naujosios estakados požeminėje perėjoje – ne tik grafičiais, bet ir svastikomis apipaišytos sienos. Kas galėjo jas subjauroti, nežinoma, tačiau už tokių simbolių paišymą gresia nemenkos baudos. ...
-
Klaipėdietį išgąsdino byrantis tinkas: pranešė ugniagesiams3
Klaipėdietį išgąsdino nuo pastato Tiltų gatvėje pradėjęs byrėti tinkas. Dėl šios priežastis buvo kreiptasi į ugniagesius gelbėtojus, kurie atvyko ir aptvėrė teritoriją stop juosta. Nepaisant to, dar tą pačią dieną gyventojai, u...
-
Klaipėdoje – išankstinių rinkimų ažiotažas7
Išankstiniai prezidento rinkimai šįkart sulaukė kur kas didesnio susidomėjimo, nei prieš penkerius metus. Pirmąją rinkimų dieną tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Klaipėdos mieste iš anksto savo pilietinę pareigą atliko beveik...
-
Pajūryje laivo liekanos vis dar kelia pavojų poilsiautojams3
Klaipėdos uosto prieigose savo keliones baigusio laivo liekanos vis dar kelia pavojų poilsiautojams. Nors nuo tada, kai laivas audrų buvo nublokštas į Smiltynės krantą, praėjo dešimtmečiai, surūdijusios jo liekanos vis dar styro vandenyj...