Gatvės duobėje automobilį apgadinęs generolas vos nepavėlavo į užsienį plaukusį keltą. Įpykęs pareigūnas ant ausų žadėjo pastatyti visą Lietuvą, bet vis tiek surasti kaltininkus. Kol elito atstovai svaido žaibus, paprasti vairuotojai dėl duobių spendžiamų spąstų skaičiuoja tūkstantinius nuostolius.

Nemalonumai – keturiems

Po darbo vėlų vakarą namo važiavęs 28 metų klaipėdietis Liepojos gatvėje ties Tuberkuliozės ligoninės šviesoforu pateko į duobę. Sunerimti privertė keistas garsas.

Įsijungus žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas pajuto, kaip greitai tuštėja padanga būtent toje mašinos pusėje, kurioje trinktelėta. Vyras dar spėjo nuvažiuoti į universiteto kiemą.

Apžiūrėjęs automobilį, jis suprato, kad vandenyje paskendusi duobė prakiurdė vos prieš tris mėnesius pirktą naują padangą.

Po pusvalandžio į pagalbą atvažiavę draugai pasakojo toje pačioje vietoje matę kitą vairuotoją, kuris taip pat vargo dėl duobėje prakirstos padangos.

Universiteto kieme vyras sutiko dar vieną nelaimės draugą, keitusį prakirstą ratą ir sulamdytą ratlankį. Šis pasakojo taip pat nukentėjęs minėtoje vietoje. Šalia stovėjo dar du automobiliai su analogiškomis smūgio pasekmėmis.

Klaipėdietis suskaičiavo, kad per pusdienį dėl tos pačios duobės nuostolių patyrė net keturi vairuotojai.

Sumokėjo 400 litų

Keliuose autoservisuose apsilankiusiam vyrui patarta geriau pirkti naują padangą, nei lopyti prakirstąją. Tad abi priekines padangas jam teko pakeisti naujomis, kad nesiskirtų protektoriaus raštai ir policijos pareigūnai neskirtų baudos.

Vairuotojas apskaičiavo, kad dėl neužlopytos duobės buvo priverstas išleisti 400 litų. Jis spėjo, kad duobė šioje vietoje atsirado dėl kelininkų aplaidumo.

Mat druskos išėsta duobė būna kur kas nuolaidesnė ir mažiau pakenkia automobiliui. Jis piktinosi, kodėl šioje vietoje nebuvo galima pastatyti įspėjamojo ženklo.

Pasitaręs su kolegomis, kurie jau bandė ieškoti teisybės dėl duobių suniokotų mašinų, vairuotojas numojo ranka dėl galimo žalos atlyginimo – pernai panašių nuostolių patyręs vyras iki šiol neranda teisybės.

Baisiau tik Sibire

Kita piktžaizdė vairuotojų budrumą egzaminuoja pakeliui į Tarptautinę perkėlą.

Prieš mėnesį naktį į keltą skubėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Vainius Butinas šiame kelyje pateko į duobę. Sugadinęs mašiną, jis vos nepavėlavo į keltą. Generolą į laivą teko lydėti su švyturėliais.

„Tragiškas kelias. Tokį galima rasti tik už Uralo kalnų Sibire. Gėda ir sarmata“, – žodžių į vatą nevyniojo Tarptautinės perkėlos direktorius Vaclovas Grigalauskas.

Jis ironizavo, kad kaimo keliai atrodo geriau už šį tarptautinį transporto koridorių. Jame nukenčia ne tik aukštų Lietuvos pareigūnų mašinos, bet kasdien daužomos ir užsieniečių transporto priemonės.

Planai sugriuvo

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė taip pat sulaukė garbingo svečio skambučio. Pareigūnas esą žadėjęs visą Lietuvą pastatyti ant ausų, kol neišsiaiškins, kas kaltas dėl neremontuojamo kelio.

Pasak J.Simonavičiūtės, kelias Tarptautinės perkėlos link susideda iš dviejų dalių – viena priklauso savivaldybei, o kita – Uosto direkcijai. Pastaroji planuoja remontą, kiti šeimininkai kol kas tam neranda pinigų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patvirtino, kad kelias Tarptautinės perkėlos link – vienas blogiausių uostamiestyje.

Projektuojant pietinį miesto išvažiavimo kelią planuota suremontuoti ir šį ruožą. Bet planams nepasitvirtinus savivaldybė pati turės rūpintis gatvės remontu ir pinigų paieška.

Apskaičiuota, kad kelio remontas atsieitų apie 4 mln. litų.

Autoservisuose – darbymetis

Pastaruoju metu Klaipėdos autoservisams gerokai padaugėjo darbo. Daugiau kaip 80 proc. jų klientų sudaro vairuotojai, kurių automobiliai nukenčia dėl duobėtų gatvių.

Įmonės „Hokla“ direktorius Vytautas Kirklys patvirtino, kad šiuo metu autoservise – pats darbymetis. Jis kasmet tęsiasi, kol mieste neužlopomos duobės.

Viena pagrindinių bėdų, dėl kurių dabar kreipiasi vairuotojai, – prakirstos padangos. Jei pasitaiko gilesnė duobė, pažeidžiamas ir ratlankis. Kai kuriems vairuotojams dar daugiau problemų pridaro pažeista važiuoklė.

Pasak V.Kirklio, ilgametis autoserviso meistras prakirstą padangą stengiasi sulopyti, kad vairuotojams nereikėtų pirkti naujų ir jie patirtų kuo mažiau nuostolių.

„Blogiausia situacija būna, kai tirpstant sniegui duobės pasislepia po vandeniu. Tuomet jos būna labai aštrios“, – pasakojo direktorius.

Kai kurių autoservisų darbuotojai pagal vairuotojų skundus net galėtų sudaryti žemėlapį, kurios gatvės pagal duobes yra pačios pavojingiausios. Tarp tokių patenka Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedai, Mokyklos ir Minijos gatvės.

Prašo vairuotojų pagalbos

L.Dūda į duobes pakliuvusių vairuotojų prašė apie tai informuoti savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių arba jį patį. Valdininkas žadėjo, kad į signalus bus sureaguojama ir apie tai informuojami rangovai. Jei duobės nebus galima sutvarkyti iškart, bus pastatomas ženklas.

Direktorius pats informavo kelininkus apie Liepojos gatvėje pastebėtą duobę. Tačiau jis nesiėmė tvirtinti, ar buvo užlopyta būtent toji vairuotojams tiek nuostolių pridariusi duobė prie ligoninės.

Savivaldybei pretenzijas dėl duobių pridarytų rūpesčių siunčia draudimo bendrovės. Tačiau L.Dūda neatmetė galimybės, kad kai kuriems vairuotojams duobės tampa ir savotišku pasipelnymo šaltiniu.

Jis prisiminė atvejį, kai į šalia vandens surinkimo grotelių buvusią duobę patekęs klaipėdietis skundėsi iškart sugedusiais dviem amortizatoriais.

Skirs mažiau pinigų

Nuolatiniai gyventojų skambučiai valdininkus ragina greičiau, nors ir brangiau, remontuoti tragiškai po žiemos atrodančias gatves.

Šiemet uostamiesčio kelius prižiūri dvi konkursą laimėjusios bendrovės: pietinę miesto dalį – „VVarff“, o šiaurinę – „Lemminkainen Lietuva“. Šiuo metu darbai pradėti pagrindinėse magistralinėse gatvėse: Smiltelės, Šilutės pl., Baltijos pr. žiede, Taikos pr. tęsinyje Jūrininkų pr. link.

Šiaurinėje miesto dalyje nuo vakar pradėjo dirbti dvi brigados. Jos lopo Mokyklos, Joniškės, Bangų gatves, Šiaurės pr. ruožą.

Per pirmuosius šių metų mėnesius gatvių remontui išleista 41,5 tūkst. litų. Pernai per tą patį laikotarpį gatvių lopymui buvo skirti 39 tūkst. litų.

Šiemet duobių lopymui abiejose miesto dalyse numatyta skirti apie 900 tūkst. litų. – 10 proc. mažiau nei pernai. Darbų kaina išaugo dėl pabrangusių degalų ir medžiagų. Būtent dėl šios priežasties darbų bus padaryta mažiau nei pernai.

L.Dūda pasakojo, kad iki balandžio duobės bus lopomos brangiau kainuojančiu šaltu asfaltu. Vienas kvadratinis metras lopo vidutiniškai kainuoja apie 130 litų.

Nuo balandžio, pradėjus dirbti karštojo asfalto gamyklai, duobės lopymo įkainis sumažės iki 80 litų.

Direktoriaus paaiškinimu, skubėti tvarkyti gatves ir mokėti brangiau verčia nuolatiniai gyventojų skundai. Tad pirmiausia bus tvarkomos avarinės būklės gatvės.

Nuostoliai: nuo 50 iki 10 tūkst. litų

Vienos draudimo bendrovės duomenimis, per savaitę užregistruota keliasdešimt kasko draudimo klientų pranešimų apie žalas, patirtas įvažiavus į duobę kelyje. Klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė išmokėjo ir rezervavo apie 40 tūkst. litų.

Daugiausia pranešimų apie vairuotojų patirtas žalas dėl duobių kelyje sulaukiama iš Vilniaus ir Kauno.

Vairuotojų patirti nuostoliai dėl duobių kelyje vidutiniškai siekia 2 tūkst. litų. Dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai ir pakabos elementai.

Įvažiavęs į duobę vairuotojas gali patirti nuo 50 litų iki 10 tūkst. litų nuostolių.

Pernai vairuotojams, apsidraudusiems kasko draudimu, išmokėta apie 100 tūkst. litų. Prognozuojama, kad šiemet už tokio pobūdžio žalas išmokų vairuotojams bus gerokai daugiau dėl suprastėjusios situacijos keliuose ir sumažėjusio finansavimo jiems tvarkyti.