Velykų simbolis – margintas kiaušinis sovietmečiu galėjo tapti rimtu kompromatu ar net nulemti karjeros baigtį. Bažnytinių švenčių ir tradicijų puoselėjimas sovietmečiu buvo laikomas tabu, tad klaipėdietės rankomis numargintas velykinių margučių kalnas laivo įgulai 1981-ųjų pavasarį buvo laikomas neregėtu akibrokštu.

Restoraną puošė margučiais

Dabar jau pensijoje esanti 68-erių Alla Ivaškevičienė prisiminė, kad pirmą kartą kiaušinius pamėgino marginti, kai su vyru gyveno Jurbarke. Moteris tuomet buvo ištekėjusi už muzikanto Kęstučio Vasiliausko, kuris grojo restorane "Turistas".

"Vyras vadovavo restorano muzikantų grupei. O aš dirbau virėja. Per Velykas sugalvojau papuošti stalus. Suradau bibliotekoje Jurbarko herbo pavyzdį. Kadangi Jurbarko herbe yra trys lelijos, mano vyras išpiešė ant plakatų baltas lelijas. Koks įspūdis liko lankytojams, sunku net apsakyti, kai jie išvydo ant stalų daugybę raudonai dažytų kiaušinių", – pasakojo moteris.

1971 metais pasirodymas viešumoje su katalikiškos šventės simboliais ne tik restorano virėjai galėjo kainuoti karjerą.

"Vyras buvo radistas. Tarnaudamas Jurbarke jis pasiekė vyresniojo leitenanto laipsnį ir tapo Civilinės gynybos kuopos vadu", – apie vyro karjeros pasiekimus pasakojo A.Ivaškevičienė.

Jurbarko restorane staiga išdygę margučiai neužkliuvo net vietinei partinei nomenklatūrai. Kodėl taip nutiko, pati A.Ivaškevičienė negali paaiškinti.

"Mes į šį miestą gyventi atvažiavome 1970-ųjų rudenį, o po pusmečio surengta štai tokia pavasarinė šventė buvo priimta kaip naujovė. Niekas nebarė, visi dargi džiaugėsi, kad naujieji atvykėliai kažką įdomaus sugalvojo", – prisiminė moteris.

Ilgėjosi šventės

Antrą kartą griebtis kiaušinių marginimo klaipėdietė drįso po dešimties metų, 1981-aisiais. Tuo metu moteris jau buvo išsiskyrusi su pirmuoju vyru ir dirbo virėja jūriniuose laivuose.

Klaipėdietė tikino, kad ilgų reisų metu jūreiviai laisvu laiku nuobodžiaudavo.

"Aš pati virtuvėje bulvių neskusdavau ir netarkuodavau. Jei tik vyrai paprašydavo išvirti cepelinų, tuoj pat pasisiūlydavo ir padėti. Nes nelengvas tai darbas", – prisiminė buvusi laivo virėja.

Ilgėdamiesi namų ir nuobodžiaudami laivo "Pravda" įgula pasiskundė virėjai, kad jiems niekas velykinio stalo neparuoš.

"Vyrai juk kaip vaikai, jiems reikia sugalvoti pramogų ir sukurti džiaugsmų. Todėl mano mintis numarginti kiaušinių ir parengti velykinį stalą įgulos buvo sutikta džiaugsmingai", – tikino A.Ivaškevičienė.

Saugumui neužkliuvo

Laivas tuo metu stovėjo Leningrado uoste. Niekas iš uosto tarnybų nesuuodė, kad panosėje ruošiamasi, kaip anuomet būtų vertinta, provokacijai.
Reise tuo metu buvo 37 jūrininkai. Lietuviai tuojau pat susiorganizavo, kaip išlipti į krantą, ir parnešė laivo virėjai išsprogusių beržo šakų. Džiūgaudami visi puolė puošti velykinį stalą.

"Aš patyliukais primarginau daugybę kiaušinių. Viriau juos raudonųjų svogūnų lukštuose. Kiaušinių lukštas nusidažė puikia spalva. Nebuvo jokių įmantrių būdų, apsukau kiaušinius siūlu, pridėjau kelis lapelius", – apie sovietines Velykas laive pasakojo moteris.

Į valgomąjį susirinkusių žmonių veiduose nušvito šypsenos. Tą kartą įgulos daugumą sudarė lietuviai, todėl vyrams žibėjo akys, nes kiekvienas pajuto namų šilumą.

"Tačiau kai tik duris pravėrė politrukas, išvydau persimainiusį jo veidą. Jis puolė šaukti, kaip aš drįsau bažnytinio tikėjimo atributus padėti ant sovietinio laivo stalo? Jis dar aiškino, kad esame ateistai. Mėginau jam paaiškinti, kad tai liaudies tradicija ir visai nesusijusi su tikėjimu. Aišku, leptelėjau, kad dar prieš dešimtmetį dažiau kiaušinius Jurbarke ir niekas net blogo žodžio nesakė", – tuokart vykusį pokalbį prisiminė moteris.

Alla įtaria, kad jai pavyko išsisukti tik dėl to, kad laivo politrukas buvo išsilavinęs ir nuoširdžiai jūreiviais besirūpinęs žmogus.

"Šias pareigas tuo metu laive užėmė Borisas Doktorovas. Labai geras žmogus jis buvo. Būtent jo dėka laivo įgula, būdama užsienyje, aplankė ne vieną muziejų. Tai jis mums rengdavo ekskursijas", – pasakojo klaipėdietė.

A.Ivaškevičienė prisiminė, kad tik šio jūrininko dėka įgula pateko į Smolnį, kur įrengtas V.Lenino muziejus.
Įgulai pasisekė pamatyti net Madame Tussauds vaškinių figūrų muziejaus eksponatus.

"Buvo tarp komunistų ir gerų žmonių. Todėl mes savo laivo komisarą mylėjome. Turėjo jis daug pažinčių, paprastas žmogus į Smolnį nebūtų patekęs", – prisiminė klaipėdietė.

Kapitonas nebaudė

Paklausta, ar laivo kapitonas nenubaudė virėjos už velykinį "išsišokimą", A.Ivaškevičienė nusijuokė.

"Kapitonas ukrainietis Nikolajus Apalatenko, vos pravėręs duris ir pamatęs kiaušinius, šyptelėjo, linktelėjo ir, mostelėjęs ranka, pasišalino, kad nekiltų nesklandumų. Visi juk supratingi buvo", – kalbėjo moteris.

A.Ivaškevičienė tikino, kad laive kiaušinių visuomet būdavo.

"Juk tai pirmas maistas. Juos lengva paruošti – galima iškepti, išvirti, jų dedama į įvairius patiekalus. Maisto būdavo mažiausiai keturiems mėnesiams. Jei ilgesnis reisas, pusei metų maisto pasiruošdavome", – paaiškino moteris.

Ji prisiminė, kad Ispanijoje kapitonas duodavo nurodymą aprūpinti laivą šviežiomis braškėmis.

20 metų jūroje dirbusiai A.Ivaškevičienei teko plaukioti "Kapsuku", "Pravda", "Kretinga" bei liūdnai pagarsėjusiu laivu "Palina". Jame prisiėjo išgyventi tikrą košmarą, kai Ispanijoje, Kanarų salose, laivas įstrigo dvejiem metams be elektros, pinigų ir net maisto.

1996-aisiais laivas priklausė Vladivostoke įsikūrusiai kompanijai, kuri neatsiskaitė su įgula už darbą ir galų gale paliko visus likimo valiai. Moteris prisiminė, kad jai yra tekę ruošti valgį ant denyje sukurto laužo.

Apkaltino ginklų kontrabanda

Nors likimas ir negailėjo skaudžių smūgių, klaipėdietė džiaugėsi, kad jai pavykdavo išsisukti iš sunkių situacijų.
A.Ivaškevičienė prisiminė, kad su sovietinio saugumo tarnyba jai teko susidurti dėl visiško menkniekio, tačiau oficialiai moteris buvo iškviesta pasiaiškinti dėl ginklų kontrabandos.

"Tai juokingas nutikimas, nors anuomet nebuvo taip linksma. Atėjusi dirbti į laivą, man paskirtoje kajutėje radau apdegusį stalą. Tai ankstesni gyventojai padarė. Čia pat mėtėsi kažkoks užsienietiškas reklaminis lankstinukas. Dabar mes prie tikių pripratę, o tada jis man pasirodė spalvingas ir gražus, juo uždengiau sugadintą stalo vietą", – apie keistą incidentą pasakojo moteris.

Kai laivas įplaukė į Klaipėdos uostą, į įgulos kajutes pasibeldė pasieniečių ir saugumo darbuotojų būrys.

"Vyko patikrinimas, o aš dirbau virtuvėje, kajutės buvo nerakinamos. Po penkių minučių man buvo liepta prisistatyti. Aš net nustėrau, kai išgirdau, kad esu kaltinama kontrabanda. Akis dar labiau išverčiau, kai pasakė, kad neva ginklus slapta vežioju", – praeities įvykius prisiminė moteris.

Tikrintojai rado brošiūrą su schema, kaip surinkti pistoletą.

"Paaiškėjo, kad ant mano stalo gulėjo vaikiškų užsienietiškų žaislų reklaminis bukletas", – tikino moteris.

Ir vėl A.Ivaškevičienę išgelbėjo lemtinga pažintis.

"Dar Jurbarke susipažinau su tokiu dzūkeliu, kurio net vardo nepamenu. Laive po apklausos laukdama prie durų išvydau pažįstamą veidą. Paaiškėjo, kad pagal rangą tai buvo aukštesnis karininkas. Jis suprato, kad tai buvo absurdiška situacija, ir išbarė pavaldinius", – džiaugėsi moteris.

Pašokdino net V.Landsbergį

Tvirto charakterio klaipėdietė papasakojo ir kitą istoriją, į kurią buvo patekęs jos pirmasis vyras K.Vasiliauskas.

Neseniai 70-metį atšventęs vyras išgarsėjo tuo, kad išdrįso duoti atkirtį net patriarchui Vytautui Landsbergiui.

Kompozitoriaus sukurta daina "Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos" yra neoficialus konservatorių partijos himnas. Daugelis mano, kad šis kūrinys – liaudies daina, tačiau iš tiesų žodžius ir muziką parašė K.Vasiliauskas.

Kiekvienas partijos renginys pradedamas šia giesme, tačiau partijos nariai traukia ne originalų K.Vasiliausko sukurtą tekstą, o poeto Sigito Gedos pakeistą uždainį.

Autorius ne kartą yra reikalavęs viešumoje atlikti autentišką jo kūrinį, tačiau, nors ir kompozitoriaus buvo atsiprašyta, jo norų nepaisoma – iki šiol Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai linguoja pagal jiems priimtinesnį modifikuotą šios dainos variantą.