Melagingai apie tragišką įvykį ar pavojų pranešę anonimai netrukus turėtų nebelikti už įstatymo ribų. Visų išankstinio mobiliojo ryšio mokėjimo kortelių ir telefonų savininkai privalės būti registruoti. Įtvirtinti būtent tokią tvarką ėmėsi klaipėdietis Seimo narys Evaldas Jurkevičius.

Juokavo apie lūžusią ranką

Kovo 31-ąją Klaipėdos greitosios pagalbos medikai sulaukė pranešimo neva Viršutinės gatvės 32-ame name žmogui lūžo ranka.

Medikai išskubėjo į pagalbą. Tik privažiavę nurodytą vietą jie pamatė, kad šiuo numeriu pažymėtas tuščias seniai nebeveikiančios kepyklos pastatas.

Dispečerė surinko telefono, kuriuo pranešta apie nelaimę, numerį. Kai kitapus atsiliepė, greitosios pagalbos stoties darbuotoja išgirdo tik paauglių juoką.

Tapo aišku, kad į Viršutinę gatvę skubėta tuščiai.

Tądien klaipėdiečiai medikų pagalbos kvietėsi net 60 kartų.

Kas taip nevykusiai pokštavo, gaišino medikus ir atitraukė juos nuo realiai pagalbos laukiančių ligonių, liko nežinoma, nes pagal telefono numerį nustatyti išankstinio mokėjimo SIM kortelės turėtojo neįmanoma.

Susekė tik pagal judėjimą

Prieš porą mėnesių policijos patruliai susekė telefoninį teroristą, žingsniuojantį gatve.

Paryčiais nuo prekybos centro BIG pėdinęs pusamžis vyras be perstojo suko Bendrojo pagalbos centro (BPC) numerį ir kvietė tai greitąją pagalbą, tai policiją.

Iš pradžių jis aiškino, kad jo namuose yra nužudytas žmogus. Vėliau tikino, kad jis pats yra subadytas. Per trumpą laiką pagalbos telefonu jis kvietėsi apie 20 kartų.

Policininkai vyrą nuvežė į policijos komisariatą, o iš ten – į ligoninę.

Vėliau šis žmogus buvo nubaustas už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą. Kokią bausmę jam skirti, spręs teismas.

Šis įvykis – išskirtinis, nes kaltininkas nustatytas, tačiau tai padaryti pavyko ne identifikavus telefono savininką, o sužinojus, kuria kryptimi juda skambinusysis.

Kas 12-tas skambina be reikalo

Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefono numeris 112, kurį per keletą metų išmoko kiekvienas, kur kas dažniau renkamas ne pagalbai išsikviesti, o be reikalo.

Statistika teigia, kad apie 75 proc. visų skambučių yra, specialistų terminais kalbant, netiksliniai, tai yra tik 25 proc. skambinusiųjų realiai kvietėsi medikų, ugniagesių arba policininkų pagalbos.

Kas 12-tas skambutis vertinamas kaip melagingas.

Kiekviena iš trijų pagalbą teikiančių tarnybų – policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir greitoji pagalba melagingais pranešimais vadina skirtingus kvietimus.

Tiesa, viena kategorija skambučių besąlygiškai visų trijų tarnybų įvardijama melagingais – pranešimai apie tai, ko realiai nėra. Tai informacija apie gaisrą, sužalotą žmogų ar incidentą, kurio nebuvo.

Dažniausiai taip pokštauja vaikai arba neblaivūs asmenys.

Greitąją kvietė šuniui

Melagingais BPC darbuotojai policininkams pataria įvardyti ir pranešimus apie namuose patiriamą smurtą, kai šiuos pranešimus ištyrę pareigūnai neranda pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2-ojo policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis nenori sutikti su tokiu vertinimu.

„Jeigu moteris negali parodyti mėlynės, tai dar nereiškia, kad ji nejautė grėsmės. Todėl, nors ikiteisminis tyrimas dėl smurto pradedamas ne kiekvienu atveju, būtų nelogiška ją bausti už nepagrįstą policijos trukdymą“, – tikino G.Mačiulaitis.

Greitosios pagalbos dispečeriai dar pamena atvejį, kai medikų brigada dėl pokšto buvo iškviesta į bernvakarį. O dar seniau vienas aukštas pareigas einantis ponas kvietė greitąją pagalbą koją nusilaužusiam savo šuniui.

Uostamiesčio greitosios pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis teigė, kad medikams kur kas dažniau tenka susidurti su kitokiu melu nei pranešimai apie nebūtus įvykius.

Garbaus amžiaus klaipėdiečiai jau seniai suprato: užuot ėję pas šeimos gydytoją, gali išsikviesti greitąją pasiskundę širdies negalavimais. O kai atvyksta medikai, jiems guodžiasi visai kitomis bėdomis ar tiesiog paprašo suleisti vaistus.

Ko gero, dažniausiai su tikru melu susiduria ugniagesiai. Tiesa, ir jiems kartais apie gaisrą pranešama per apsirikimą. Būta ne vieno atvejo, kai pro remontuojamo buto langus į lauką sklindančias dulkes aplinkiniai palaiko dūmais ir skuba kviesti gaisrinę.

Bylinėtis per brangu

BPC Klaipėdos skyriaus viršininkas Rolandas Milius tikino, kad melagingai apie nelaimes pranešusiųjų šios tarnybos darbuotojai neieško. Tai turėtų daryti tos tarnybos, kurios dėl to patyrė nuostolių.

Būdas išsireikalauti nuostolių atlyginimo yra tik vienas – bylinėtis.

Tačiau vien pasakymo, kiek kainuoja vienas tarnybos ekipažo išvažiavimas, neužtektų. Reikėtų pagrįsti kiekvieną litą dokumentais.

R.Juodviršis teigė, kad vieno greitosios pagalbos ekipažo išvykimas vertinamas apie 200 litų. Tačiau aiškintis, kas tuščiai vaikė medikus, administracija nesiskubina.

„Aritmetika paprasta – bylinėjimasis kainuoja kur kas daugiau. Kartą pabandėme ir supratome, kad prisiteisti pinigai yra pernelyg menki, palyginti su sugaištu laiku, – tikino R.Juodviršis. – Mūsų statistika nėra blogesnė nei kitų pasaulio šalių. Daugelyje valstybių įprasta, kad 5 proc. iškvietimų yra melagingi.“

Panašią statistiką mini ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Igoris Ivanovas.

Jis tikino, kad apie 70 proc. visų BPC pranešimų apie nelaimes skirti policijai.

Dažniausiai neradę nusikaltimo pareigūnai fiksuoja, kad pranešimas nepasitvirtino. Tik apie 5 proc. skambinančiųjų tikslingai meluoja.

Siekia atsakomybės

Seimo narys E.Jurkevičius kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį ir Ryšių reguliavimo tarnybą prašydamas nustatyti griežtesnę mobiliojo ryšio vartotojų apskaitą.

Parlamentaro manymu, išankstinio mokėjimo SIM kortelės turi būti susietos su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.

„Kiekvienas žmogus turi jausti už savo veiksmus atsakomybę. Dar visai neseniai mūsų tautiečiams atrodė, kad prieiga prie interneto suteikia visišką anonimiškumą ir leidžia kiekvienam pilti pamazgas ant ko tik nori. Tačiau techninės galimybės lėmė, kad turime atsakyti už kiekvieną savo žodį virtualioje erdvėje. Esu tikras, kad įmanoma sureguliuoti naudojimą telefonais taip, kad neliktų galimybės ne tik netikusiai pokštauti, bet ir klaidinti ar pelnytis iš kitų“, – apie savo iniciatyvą pasakojo E.Jurkevičius.

Seimo nario įsitikinimu, turi būti registruojami visi telefonai bei SIM kortelės.

Siūlo radikalias priemones

E.Jurkevičius ne pirmas siūlo užkirsti kelią mobiliojo ryšio anonimiškumui.

Anksčiau šį bandymą sužlugdė žmogaus teisių saugotojai, teigdami, kad gina asmens duomenis.

„Man kartais atrodo, kad kalbėdami apie žmogaus teises jų saugotojai turi galvoje nusikaltėlius. Juk tai jie labiausiai suinteresuoti mobiliojo ryšio anonimiškumu. Prie nusikaltėlių galime priskaičiuoti ir melagingai apie nelaimes pranešančius skambintojus“, – atviravo E.Jurkevičius.

Kalbas apie žmogaus teisių suvaržymą įvedant griežtesnę mobiliojo ryšio vartotojų apskaitą Seimo narys atremia teigdamas, kad kitos šalys mūsų bandomą išrasti dviratį jau seniai mina.

Ne vienoje šalyje kortelės parduodamos laisvai, o pradedant ją naudoti, registruojamasi trumpąja žinute nurodant asmens kodą be paskutinių dviejų skaičių arba vartotojo vardą ir pavardę.

BPC Klaipėdos skyriaus viršininkas R.Milius įsitikinęs, kad melagiams tramdyti veiksmingos būtų dar radikalesnės priemonės, pasiskolintos iš vokiečių.

Vokietijoje nepagrįstai iškvietę specialiąsias tarnybas žmonės iškart gauna sąskaitą, kurią privalu apmokėti.

Jeigu namų durys užrakintos, tai ugniagesių ar policininkų nestabdo, jos laužiamos, o sąskaitą apmoka tas, kas iškvietė pagalbą.