Pereiti į pagrindinį turinį

Žvejai gintų šalį nuo agresijos

2014-08-25 11:47

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir pasiūlė žvejų laivus įtraukti į šalies gynybos sistemą.

Vidmanto Matučio nuotr.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir pasiūlė žvejų laivus įtraukti į šalies gynybos sistemą.

Žvejybos laivynas

Žvejai pasirengę skirti savo laivus tam atvejui, jei prieš Lietuvą būtų vykdoma agresija ir tektų gintis ne tik sausumoje, bet ir jūroje.

„Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija vienija Baltijos jūroje žūklaujančias įmones. Atsižvelgiant į žvejybos specifiką ir vadovaujantis teisės aktais, įmonės yra suskirstytos į atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žuklaujančias įmones. Atviroje Baltijos jūroje 2014 metais žūklauja 30 žvejybinių laivų, o priekrantėje 103 žvejybinės valtys (kateriai)“, – teigiama kreipimesi.

Įvykiai Ukrainoje išryškino naują iki šiol nepatirtą reiškinį, kaip nekonvencinis karas. Ginkluotos, samdytos, netgi nepriskiriamos kuriai nors šaliai karinės pajėgos įsiveržia į valstybės teritoriją ir pakeičia politinę, teisinę sistemą bei pavaldumą. Todėl svarbu būti pasirengus bet kokiems netikėtumams.

Pažeidžiamas regionas

„Atviroje Baltijos jūroje žūklaujantys žvejybiniai laivai, esant reikalui, galėtų atlikti minavimo (įrengiant minų laukus), paieškos ir gelbėjimo operacijas, vykdyti žvalgybą (vizualią ir hidroakustinę, hidrolokacinę), vykdyti jūrų desanto transportavimą ir išlaipinimą, vykdyti jürinj patruliavimą. Žvejybiniuose laivuose yra netgi galimos įrengti pabūklų įtvirtinimo vietos“, – teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Žvejai mano, kad gynybos atžvilgiu Klaipėdos regionas yra labiausiai pažeidžiamas Lietuvoje, todėl būtina sutelkti visas įmanomas priemones ir resursus gynybai stiprinti ir agresijai atgrasyti. Tokia priemone galėtų būti ir Lietuvos žvejybinis laivynas. Žvejybos laivo komandą daugiausia sudaro šeši nariai, o žvejybinio katerio – iš 2–3. Bendras dirbačiųjų skaičius –  apie penki šimtai žvejų.

Pasiūlymą analizuos

„Vykdant operacijas laivų komandas galima išplėtoti. Į karinius junginius būtų galima įtraukti ir Šaulių sąjungos narius“, – svarstė A.Bargaila.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija gavo laišką iš Prezidentūros, kad jų pasiūlymas bus įdėmiai išanalizuotas. Siūlymas perduotas Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovybei. Ji ir spręs, kaip agresijos prieš Lietuvą atveju, jei tokia būtų, į kovos veiksmus įtraukti žvejus.
Kol kas tokios būtinybės nėra. Vyksta tik ekonominis karas. Tikimasi, kad Europos rytinę dalį apėmusi psichozė neperžengs sveiko proto ribų ir žvejams nereikės savo laivų naudoti kovos veiksmams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų