Įžvelgia pažeidimų

Į Europos Sąjungos teisingumo teismą žvejai kreipiasi todėl, kad mano, jog galėjo būti pažeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendros žuvininkystės politikos.

ES teisingumo teismui apskųstas Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos.

Reglamente numatyta, kad skiriant žvejybos galimybes valstybės narės visų pirma privalo užtikrinti skaidrių ir objektyvių kriterijų taikymą. Privaloma įvertinti visas ūkio subjektų veiklą sąlygojančias aplinkybes, nesudaryti vieniems ūkio subjektams geresnių verslo sąlygų kitų ūkio subjektų sąskaita.

Skiriant ūkio subjektams žvejybos galimybes skaidriems ir objektyviems kriterijams prilyginami aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijai. Tuo tarpu Lietuvos teisėje nustatytas esminis kvotų skyrimo kriterijus – remiamasi ankstesniais duomenimis apie sužvejotus kiekius.

Žvejų nuomone, tai ir esantis esminis Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos pažeidimas. Valstybės narės negali įvesti į teisinę sistemą tokios teisės normos kuri keistų ar prieštarautų jau galiojančioms Reglamento nuostatoms.

Teisė kilo iš neteisės?

Žvejams yra nesuprantama, kaip Lietuva galėjo būti įteisinta kvotų skirstymo istorija, apimanti ir tuos metus, kai teismų sprendimais kvotų skirstymo protokolai buvo pripažinti neteisėtais.

Nežiūrint į tai, Žemės ūkio ministerija pripažįsta, ,,nors ir teismų nustatyta, jog žvejybos kvotos ūkio subjektams buvo skiriamos neteisėtai, tačiau įmonės jas naudojo ir žvejybą vykdė teisėtai, todėl atsiranda teisinis pagrindas teismo pripažintus neteisėtos žvejybos rezultatus naudoti nustatant ūkio subjekto istorinę dalį”.

Manoma, kad tuo Žemės ūkio ministerija pažeidė bendrąjį teisės principą, jog iš neteisės negali atsirasti teisė.

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „niekas negali savo reikalavimų grįsti teisėtų lūkesčių principu, nes teisėti lūkesčiai iš neteisės nekyla”, kad „teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jei jie yra kilę iš teisėto pagrindo“, o „nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu gali susiformuoti teisėti lūkesčiai“, - teigiame kreipimesi į ES Teisingumo teismą.

Įtraukė visus žvejus

Liuksemburge esančiame Europos Sąjungos teisingumo teisme yra po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies – taigi 28 teisėjai ir 11 generalinių advokatų. Lietuvą šiame teisme atstovauja teisėjas Egidijus Jarašiūnas.

Kreipusis į ES teisingumo teismą prašoma išaiškinti ar Lietuvoje priimta kvotų skirstymo tvarka, ją įteisinantys dokumentai prieštarauja ES teisei. Tai yra prašoma priimti prejudicinį sprendimą arba išaiškinti ES teisės normas.

Tam, kad priimtų prejudicinį sprendimą ES teisingumo teismas turės pradėti procedūrą. Nors paduoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą gali tik nacionaliniai teismai, visos nacionaliniame teisme dalyvaujančios bylos šalys, valstybės narės ir Sąjungos institucijos gali dalyvauti Teisingumo Teisme pradėtoje procedūroje.

Šios bylos dalyviais yra ne tik per Lietuvos administracinį teismą į ES teisingumo teismą besikreipiančios bendrovės, bet ir tretieji asmenys – iš esmės visos Lietuvos Baltijos jūros žvejybos bendrovės.