Apeliacinis teismas konstatavo, kad anksčiau nuosprendį paskelbęs Klaipėdos apygardos teismas kaltę pripažinusiai ir besigailinčiai R.Neverauskienei paskyrė per griežtą bausmę.

„Šių nusikaltimų padarymo tikslai ir motyvai buvo savanaudiški, nukentėjusiesiems, kurių skaičius šioje byloje itin didelis, padaryta labai didelė turtinė žala. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad R.Neverauskienė yra charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, nusikaltimų padarymo metu turėjo du nepilnamečius vaikus, kuriuos turėjo išlaikyti, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Teismas taip pat atsižvelgė, kad daugelis nukentėjusiųjų šioje byloje nurodė nesiekiantys griežto nuteistosios nubaudimo.

Klaipėdos apygardos teismas šią moterį vasarį pripažino pasisavinus svetimą turtą, klastojus dokumentus ir skyrė jai realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistosios Kretingos kredito unijai ir nukentėjusiesiems fiziniams asmenims priteista turtinės žalos iš viso už 227,7 tūkst. eurų. 47,3 tūkst. priteista fiziniams asmenims, 180,3 tūkst. – Kredito unijai.

Nauju nuosprendžiu Apeliacinis teismas Kretingos kredito uniją byloje pripažino civiline atsakove. Todėl nukentėjusiesiems, buvusiems Kredito unijos Salantų kasos klientams padaryta turtinė žala – daugiau nei 47,3 tūkst. eurų – turės būti atlyginama Kretingos kredito unijos lėšomis. Unijai palikta teisė šias lėšas išsiieškoti išbuvusios darbuotojos R.Neverauskienės civilinio proceso tvarka.

Nuosprendį buvo apskundusi nuteistoji ir vienas nukentėjusiųjų, prokuratūra nuosprendžio neskundė.

Nuteistoji prašė visai jos neįkalinti ir atidėti bausmės vykdymą. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad kasininkė oficialius dokumentus klastojo ir svetimus pinigus savinosi ilgiau nei ketverius metus, nukentėjo itin didelis skaičius vyresnio amžiaus žmonių.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad nusikaltimai buvo kruopščiai planuojami ir slepiami, moteris teismui negalėjo tiksliai paaiškinti, kur buvo išleistos didelės pinigų sumos ir kada ji būtų baigusi savintis pinigus. Ji iki šiol nėra atlyginusi nukentėjusiesiems net dalies turtinės žalos, nesusitarė su jais dėl žalos atlyginimo, nors dirbo ir turėjo pajamų.

„Tai leidžia spręsti, kad nuteistoji nėra tinkamai įvertinusi savo nusikalstamų veiksmų ir jų pasmerkusi“, – rašoma Apeliacinio teismo nuosprendyje, kuris įsiteisėja iškart po paskelbimo.

Vasario 1 dieną paskelbtu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvusi unijos kasininkė pripažinta kalta dėl 362 dokumentų klastojimo.

Bylos duomenimis, moteris, dirbdama Kretingos kredito unijos Salantų kasoje kasininke, 2008–2012 m. tyčia pagamino netikrus dokumentus (kasos operacijų kvitus). Ji ne tik melagingai nurodė, kad indėlininkai bei kiti įmonės klientai iš savo sąskaitų pasiėmė pinigus, bet ir už juos pasirašė. Šiuos dokumentus nuteistoji panaudojo įmonės finansinėje apskaitoje. Taip ji siekė parodyti tariamai teisėtas finansines operacijas išmokant pinigines lėšas.

Teisme nustatyta, kad moteris, tęsdama nusikaltimą, savindavosi vis didesnes pinigų sumas (2008 m. pagrobė apie 3 tūkst. eurų, 2012 m. – daugiau kaip 30 tūkst. eurų). Nors ji galėjo pasisavintus pinigus grąžinti, nes turėjo savo nekilnojamojo turto, tačiau ir toliau vogė.

Teismas pažymėjo, kad dėl finansininkės nusikalstamų veiksmų nukentėjo 43 garbingo amžiaus asmenys, kurie patikėjo savo pinigines santaupas kredito unijai ir vylėsi, jog jų lėšos yra saugios.

Klaipėdos apygardos teismas išklausyti nukentėjusiųjų ir kitų proceso dalyvių baigiamųjų kalbų vyko į Salantų kultūros centrą.