„Valstybė ir konkrečiu atveju policijos komisariato vadovybė sudarė tokias darbo sąlygas, kurioms esant teisės aktuose uždrausti veiksmai buvo atliekami, apie tokius veiksmus vadovybė žinojo, tokius veiksmus toleravo, nieko nedarė, kad tokie veiksmai nebūtų atliekami, ir toliau skatino juos atlikti. Policijos pareigūnai buvo išreiškę savo nepritarimą dėl to, kad jie turi naudoti jiems nepriimtinas asmenų tramdymo priemones bei būdus, į tai nebuvo reaguota“, – rašoma išteisinamajame nuosprendyje.

Nuosprendyje pabrėžiama, kad veiksmai vyko ne tik su išteisintų buvusių pareigūnų kolegų, bet ir su jų vadovų žinia. Vis dėlto apie tai, kokia atsakomybė ir kam turėtų būti taikoma, nuosprendyje nepasisakoma.

Klaipėdos apygardos prokuratūra dar svarsto, ar skųsti išteisinamąjį nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – tam prokurorai turi tris mėnesius.

Policijos departamentas žada Klaipėdos apskrities policijos vadovybę vertinti tuomet, kai bus nuspręsta dėl skundo.

„Policijos departamentas vertina argumentus ir nagrinėja bei analizuoja Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriame iš esmės yra priimti sprendimai tik konkrečių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas. Minėti pareigūnai yra atleisti ir policijos sistemoje nebedirba.  Sprendimai dėl galimos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės atsakomybės galės būti vertinami prokuratūros atstovams priėmus sprendimą skųsti arba ne minėtą nuosprendį kasacine tvarka“, – rašoma BNS atsiųstame departamento atsakyme.

Klaipėdos apskrities policija nuosprendžio nekomentuoja, tačiau teigia, kad „nesutinka su šio teismo motyvais, teisiniais argumentais ir situacijos vertinimo išvadomis priimant sprendimą“.

Policijos pareigūnų vadovai sudarė sąlygas tokią priemonę naudoti, žinojo apie tokios priemonės naudojimą, toleravo tokios priemonės naudojimą.

„Vadovybės manymu, pirminė teisminė instancija, Klaipėdos  apylinkės teismas, gegužės 31 d. nuosprendyje aptariamą situaciją  įvertino teisingai ir teisėtai atsižvelgiant į visas faktines  aplinkybes, įvykdytos veikos rūšį, pareigūnų kaltę ir pasekmes“, – teigiama BNS pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakyme.

Teismas: sąlygas pasitelkti nežmoniškas priemones sudarė vadovai

Buvę policininkai Džeraldas Malinauskas ir Rolandas Šimkus šių metų gegužę pripažinti kaltais pirmosios instancijos teismo ir nuteisti pusės metų lygtinėmis bausmėmis. Trečias policininkas Vaidas Andriulaitis bausmės išvengė, nes prisipažino kaltu ir už jį laidavo žmona.

Buvę pareigūnai kaltinti, kad 2016 metų gruodį virve laikinojo sulaikymo patalpoje surišo T. S., kuris neblaivus čia pakliuvo iš kazino. Vyrui triukšmaujant bei nepaklūstant nurodymams, pareigūnai uždėjo antrankius, prie jų pririšo virvę, o ją permetė per duris ir įtempę pririšo prie durų rankenos.

Kadangi sulaikytasis nesiliovė spardyti sulaikymo patalpos durų, virvė buvo įtempta stipriau.

Bylos duomenimis, įtemptos sulaikytojo rankos pakeltos į viršų laikytos beveik valandą. Sulaikytasis dėl to patyrė odos nubrozdinimus, tai laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šių aplinkybių nuteistieji neginčijo. Teismo nuosprendyje pažymima, jog „visi nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnai patvirtino, kad tas būdas, kuris buvo taikytas laikino sulaikymo patalpose, yra nežmoniškas“.

Skųsdami pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaltais pripažinti pareigūnai nurodė, kad tokių veiksmų prieš sulaikytąjį ėmėsi, nes laikinojo sulaikymo patalpos nebuvo pritaikytos agresyviems, save sužaloti galintiems asmenims laikyti, tuo tarpu minimas sulaikytasis kėlė sau riziką susižaloti į suolų kampus.

„Remiantis nagrinėjamos bylos policijos pareigūnų parodymais, galima teigti, kad jie virvę traktavo kaip parankinę priemonę ir siekdami užtikrinti tai, kad T. S. nesusižalotų ir negadintų komisariato turto, pasirinko priemonę, kuri, jų vertinimu, buvo būtina tam, kad būtų užtikrintas tiek paties nukentėjusiojo T. S. saugumas, tiek ir komisariato turto apsauga. Ir ši priemonė policijos pareigūnų buvo laikoma teisėta. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad policijos pareigūnų vadovai sudarė sąlygas tokią priemonę naudoti, žinojo apie tokios priemonės naudojimą, toleravo tokios priemonės naudojimą“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Byloje esama parodymų, jog asmenys minėtu būdu rišti nuo pat persikraustymo į naujas patalpas. Tai, kad naudojo virvę, pareigūnai žymėdavo policijos sistemoje. Be to, jie teigė patys ne kartą kėlę klausimą, kad toks sulaikytųjų tramdymo būdas nėra tinkamas.

„Taigi policijos pareigūnai (...) neveikė slapta, netramdė sulaikytųjų, įskaitant ir nukentėjusįjį T. S., laikino sulaikymo patalpose niekam nežinant, apie tokios priemonės panaudojimą jie pažymėdavo sistemoje, o pati nagrinėjamos institucijos vadovybė, apie susidariusią situaciją, problemą, kuri turėjo būti sprendžiama, žinojo ir nieko dėl to nedarė, išskyrus tai, kad buvo klausomasi, vaikštoma ir apžiūrima, bet iš esmės tai reiškė pritarimą policijos pareigūnų veiksmams su sulaikytaisiais“, – rašoma nuosprendyje.

Teismas vis dėlto konstatuoja, kad pareigūnai turėjo imtis kitokių veiksmų, pavyzdžiui, surištą asmenį paguldyti ant žemės ir laiko skausmo sukėlimą asmeniui, kurį buvo siekiama apsaugoti, pertekliniu. Tačiau, teisėjų vertinimu, šie veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad dėl jų kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Remdamasis šiais argumentais, teismas spalio 11-ąją priėmė sprendimą visus tris pareigūnus išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Profsąjungos vadovas: pareigūnai buvo palikti vieni

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis BNS sakė manantis, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą bei išreiškė viltį, kad teisėsauga nebesieks apkaltinamojo nuosprendžio.

„Teismas pažiūrėjo plačiau, į visumą, ir neįžvelgė piktybiškos intencijos, kad jie norėjo panaudoti perdėto smurto elementų“, – sakė jis.

Tiesioginiai vadovai turi dėti maksimalias pastangas padėti, atstovauti, ginti savo pavaldinį gerąja prasme, ne išsukti, kaip anksčiau darydavo – varnas varnui akies nekerta, dabar tas varnas kerta akį daugiau negu reikia, net neįsitikinęs.

Profsąjungos vadovo vertinimu, pareigūnams nepalankius sprendimus iki tol galėjo lemti ir didelis dėl šios istorijos kilęs ažiotažas, kuris paskatino į situaciją pažiūrėti siaurame kaltojo paieškos kontekste.

Kiek V. Baneliui yra žinoma, nuo tada, kai įvyko ši istorija, pareigūnams suteikta daugiau priemonių fiksuoti sulaikytuosius: dabar jie gali panaudoti specialius diržus, kurie apriboja žmogaus judėjimo galimybes ir jį apsaugo.

Pasak jo, nors šioje byloje nagrinėjama situacija tikrai nėra standartinė, sulaikytųjų, kurie priešinasi pareigūnams, būna nuolat, todėl komisariato vadovybė galėjo galvoti į ateitį ir pasirūpinti, kad policininkams nereikėtų griebtis neteisėtų priemonių, bandant apsaugoti sulaikytuosius ar save.

„Prieita prie formalaus požiūrio, pareigūnai palikti vieni tvarkytis, prisiimti atsakomybę, nepaisant to, kad kiekvienas šioje situacijoje turėtų galvoti apie savo vaidmenį, o ką padariau aš? Jei vadovai nepriėmė tinkamų sprendimų, nežvelgė į priekį, kokios situacijos gali būti. O iki tol pasipriešinimo atvejų arba laikinojo sulaikymo patalpose tikrai buvo ne vienas, du ir ne trys“, – pastebėjo jis.

V. Banelis atkreipė dėmesį, kad siekiant išsiginti seno stereotipo, jog esą pareigūnai vieni kitus pridengia, priimami kraštutiniai sprendimai, pareigūnai nėra palaikomi, juos skubama atleisti.

„Tiesioginiai vadovai turi dėti maksimalias pastangas padėti, atstovauti, ginti savo pavaldinį gerąja prasme, ne išsukti, kaip anksčiau darydavo – varnas varnui akies nekerta, dabar tas varnas kerta akį daugiau negu reikia, net neįsitikinęs“, – pastebėjo jis.

Profsąjungos atstovo teigimu, Skandinavijos šalyse, tuo tarpu, stengiamasi ne rasti kaltąjį, o tausoti pareigūnus ir juos, jei įmanoma, išsaugoti, net ir kilus priklausomybių ar drausmės problemoms.