Bylą nagrinėjantis teisėjas Boleslovas Kalainis pirmadienį vykusiame teismo posėdyje pranešė, kad Teisėjų tarybos sprendimu byla yra priskirta itin sudėtingoms byloms, todėl nuo kitų metų ji bus nagrinėjama intensyviau.

Penktadienį suplanuota tęsti liudytojų apklausas. Teisme turėtų būti apklaustas buvęs ilgametis bendrovės gamybos vadovas J. Garalis ir kiti liudytojai.

Teisiami tik trumpalaikiai vadovai

Už nuotekų tvarkymą tiesiogiai atsakingi ilgametis „Grigeo Klaipėda“ vadovas V. Beržonskis ir ne kartą teistas, tačiau nuo bendrovės teistumus nuslėpęs buvęs įmonės gamybos vadovas J. Garalis, dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo iš pareigų buvo atleisti 2019 m. gegužę.

Netrukus po to viešai pranešus, kad bendrovė ketina inicijuoti baudžiamąją bylą V. Beržonskiui už turto išvaistymą ir jai padarytą žalą, V. Beržonskis ir J. Garalis pateikė pranešimus teisėsaugos institucijoms ir prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir  neteisėtą biologiškai nepilnai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

V. Beržonskis ir J. Garalis buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o atsakomybė už jų ilgametes nusikalstamas veikas buvo perkelta ant kitų tik laikinai bendrovei vadovavusių vadovų ir ką tik pradėjusio eiti vadovo pareigas  bendrovės vadovo.

Birželio mėnesį teisme apklaustas V. Beržonskis tikino apie bendrovės nuotekų tvarkymo problemas sužinojęs dar 2013 m., netrukus pradėjus eiti pareigas. Nepaisant to, kad buvo sulaukęs valdybos pirmininko nurodymų imtis veiksmų mažinti taršą, per septynerius metus techniškai ir finansiškai pagrįstų problemos sprendimo būdų taip ir nepateikęs.

V. Beržonskio ir J. Garalio vadovavimo laikotarpiu padaryta žala gamtai, pagal bendrovei pateiktą civilinį ieškinį, anot prokuratūros, gali siekti 33 mln. eurų.

Bando prisiteisti 1,5 mln. eurų

„Grigeo Klaipėda“ buvusiems savo darbuotojams V. Beržonskiui ir J. Garaliui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dar 2020 m. vasario mėnesį yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 1,4 mln. eurų žalos priteisimo.

Klaipėdos apygardos teisme civiline tvarka nagrinėjamoje byloje bendrovė siekia įrodyti, kad jų vadovavimo laikotarpiu bendrovė ne kartą fiktyviai pirko popieriaus gamybai reikalingą tapijokos krakmolą, nors iš tiesų buvo tiekiama kita, žymiai pigesnė, krakmolo rūšis.

Galima neteisėto pasipelnymo schema bendrovėje paaiškėjo po 2019 m. gegužę atlikto vidinio tyrimo, po kurio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius.

Kartą visose instancijose jau išnagrinėtą bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kovo 31 dieną nurodė perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones - Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.