Daugybę metų galiojusią nerašytą taisyklę bet kokį keblumą spręsti kyšiu bandoma naikinti iš esmės. Labiausiai korumpuota anksčiau vadinta Kelių policija kratosi kyšininkų lyderės titulo. Tačiau dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas vis dar bando pareigūnams įbrukti litų, net nesitikėdamas policininkų prieštaravimo.

Užtekdavo vien žodžių

Pranešimų apie Kelių policijos biuro pareigūnams siūlytus kyšius šmėžuoja beveik kiekvienos dienos Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje. Jų būta ir per Jonines.

Pinigų pareigūnams siūlo ar net bruka ne tik girti vairavę žmonės, bet ir menkesnių nusižengimų padarę asmenys.
Kai prieš kelerius metus suaktyvėjo kova su korupcija policijoje, ikiteisminiai tyrimai dėl bandymo papirkti pareigūnus būdavo pradedami jau vien už žodžius: "Gal kaip nors susitarsime, aš atsilyginsiu".

Tačiau labai greitai buvo suformuota teismų praktika, verčianti įrodyti, kad pinigų pareigūnams siūlantis žmogus buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už bandymą papirkti.

Nepaisant to, teismuose nagrinėjama nemažai bylų dėl bandymo papirkti policininkus. O kaltinamieji bei jų pasisamdyti advokatai randa vis naujų būdų įrodinėti, jog korupcinio pobūdžio pasiūlymų nebūta.

Sėja abejones

Praėjo beveik metai nuo pernykštės birželio 30-osios, kai Kristinos Brazauskienės sūnus Ernestas Butrimas Neringoje, Alksnynės kelio poste, pareigūno nutvertas vairavęs neblaivus, pabandė policininką papirkti trimis 200 litų kupiūromis. Tačiau jis vis dar mėgina įrodyti, kad nėra kaltas.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino E.Butrimą kaltu ir skyrė jam 13 tūkst. litų baudą,vyras siekia visiško išteisinimo ir bylinėjasi aukštesniosios instancijos teisme.

E.Butrimo gynėjas ėmėsi įrodinėti, kad per 20 metų policijoje dirbantis nepriekaištingos reputacijos pareigūnas Arūnas Pielikis tąnakt poste dirbo neteisėtai.

Teisininkas bando įrodyti, kad pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką poste turėjo dirbti ne jis.

Į teismą liudyti buvo iškviesti ne tik Neringos policijos patrulių vadas, bet ir Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas Sigitas Šveikauskas, prieš metus vadovavęs Neringos policijos komisariatui.

Advokatą domino ne tiek birželio 30-osios įvykiai, kiek pareigūnų darbo tvarka. Galima spėti, kad gindamas kyšininkavimu kaltinamą E.Butrimą, jis ketins įrodyti, jog apie bandymą papirkti pranešęs policininkas tąnakt poste darbavosi savavališkai.

Prašė nuvežti iki bankomato

Tai ne vienintelė gudrybė, kurios griebiasi už bandymą papirkti teisiami asmenys bei jų gynėjai.

Pernai liepos 7-ąją 3 val. nakties Derceklių kaime policininkai sustabdė automobilį "Mazda", kurį vairavo vieno populiaraus uostamiesčio restorano buhalterė Danguolė Petrauskienė.

Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, tad jai buvo pasiūlyta pūsti į alkoholio matuoklį. Prietaiso ekrane nušvito 2,34 promilės skaičiai. Nors ir gerokai neblaivi, vairuotoja suprato, kad jos laukia dideli nemalonumai.

46 metų moteris prabilo apie pinigus, iš pradžių – po 50 litų kiekvienam policininkui. Tada pareigūnai įspėjo moterį, kad šis pasiūlymas netinkamas.

Neblaivi vairuotoja pradėjo siūlyti kitą variantą. Ji  prašė policininkų ją nuvežti į Klaipėdą prie bankomato, žadėjo paimti iš sąskaitos pinigų ir kiekvienam duoti po 100 litų.
Žodžių lavinoje skambėjo dviprasmiškas teiginys, esą taip būsią sumokėta už parvežimą, už savotiškas taksi paslaugas. Esą kito būdo grįžti į Klaipėdą ji neturinti.

Ketina atvesdinti į teismą

Moteris nesutiko su kaltinimais. Ji tikino neketinusi papirkti policininkų, tik prašė ją parvežti namo ir už tai žadėjo sumokėti.

Pareigūnai vėliau teisme aiškino, kad moteris sunkiai orientavosi aplinkoje, ir patvirtino jos žodžius apie parvežimą.

Tirdamas įrodymus Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas pasigedo garso įrašo, kuriame būtų užfiksuotas policininkų ir pažeidėjos pokalbis minėtą naktį. Lyg tyčia, garso ir vaizdo įrašymo įrenginys tąnakt neveikė.

Kadangi teisėjui kilo abejonių, o visos jos teisme vertinamos kaltinamojo naudai, neblaivi vairavusi moteris buvo išteisinta.

Tačiau prokurorai nesutiko su tokiu verdiktu ir ne tik apskundė šį sprendimą aukštesniosios instancijos teismui, bet ketina pasunkinti kaltinimą. Mat pasiūliusi po 100 litų kiekvienam, pažeidėja peržengė vieno minimalaus pragyvenimo lygio (MGL) sumą ir turėtų būti baudžiama griežčiau.

Bylos išnagrinėti vis dar nepavyksta, nes išteisintoji D.Petrauskienė neatvyksta į teismą, jai neįteikiami šaukimai. Teismas jau ketina priimti nutartį atvesdinti šią moterį.

Žadėjo pasikarti

Kita moteris užsitraukė pareigūnų nemalonę, nors nevairavo, o sėdėjo šalia vairuotojo. Pernai vasarą pareigūnai Klaipėdos rajone sustabdė automobilį, kurio bagažinė buvo nusileidusi nuo sunkaus krovinio.

Nusprendę patikrinti, ką žmonės veža, policininkai neapsiriko – bagažinėje buvo trys dėžės kontrabandinių cigarečių.

Mašinos keleivė Birutė prisipažino, kad rūkalai – jos. Vos pradėjus kalbėti apie tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, moteris paplūdo ašaromis.

Raudodama ji maldavo nežlugdyti šeimos, teigė, kad policininkai yra geri žmonės ir turi ją suprasti, žadėjo pasikarti, jei bus baudžiama. Oficialiai buvo įforminta, kad moteris siūlė kiekvienam pareigūnui po "štuką" ir siūlė paimti vieną dėžę rūkalų, kuriuos galėsią patys surūkyti arba parduoti.

Policininkai įspėjo, kad jokie susitarimai šioje situacijoje negalimi ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti pareigūnus. Tačiau teismui jų tarnybinių pranešimų ir garso įrašų neužteko.

Teisindamasi Birutė tikino nieko neprisimenanti, stresas buvęs toks didelis, o ji tuo metu gydėsi nuo depresijos, kuri pasireiškė ūmiu atminties praradimu.

Moteris buvo išteisinta, bet šiomis dienomis yra priversta minti Klaipėdos apygardos teismo slenkstį, nes prokuroras šį sprendimą apskundė. Birutė ir teisme apsipylė ašaromis, papasakojo apie jos vaiką ištikusias bėdas ir aiškino neprisimenanti, kad siūlė kyšį.

Išgirsta ir grasinimų

Kyšininkavimo bylų tyrimą kuruojantys prokurorai teigė, kad sukdamiesi nuo baudžiamosios atsakomybės dėl bandymo papirkti įtariamieji nėra labai išradingi.

Dažniausiai jie teigia pinigus išsitraukę, nes norėję iš karto sumokėti baudą. Kiti tikina, kad pinigai jiems iškrito netyčia. Į dokumentus įkištos kupiūros ten atsidūrė atsitiktinai, visiškai nesiekiant jomis papirkti policininkų. Treti kartoja pinigų pasiūlę už parvežimą.

Uostamiesčio Kelių policijos biuro viršininką pavaduojantis Mindaugas Džermeika pasakojo, jog pareigūnams tenka išgirsti ne tik gundymų pinigais, bet ir grasinimų, gąsdinimų, pažadų atleisti iš pareigų ir panašių dalykų.

Be to, kaskart pradėjus ikiteisminį tyrimą, pažeidimą užfiksavę pareigūnai yra kviečiami į teismą liudyti.

"Teismuose kaltinamųjų gynėjai ne tik klausinėja įvykio detalių, bet neretai elgiasi nepagarbiai, menkina ar net užgaulioja pareigūnus. Kartais policininkai turi aiškintis, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą ne turėdami asmeninių interesų, o todėl, kad  prisiekė dirbti žmonių ir valstybės labui, – pasakojo M.Džermeika. – Kiekvienas pareigūnas mokydamasis gauna psichologijos žinių ir turi būti pasirengęs nugalėti pažeidėjų spaudimą bei užslopinti savo asmenines emocijas."

Stringa įranga

Dar visai neseniai vos sustabdytas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas pradėdavo kalbėti su pareigūnais lyg turguje, pasiūlydamas pradinę pinigų sumą. Pastaruoju metu pastebima, kad dauguma žmonių net neužsimena apie atlygį, o jei ir sugalvoja pasiūlyti kyšį, tai daro užuominomis ir labai nedrąsiai.

Dabar visi policijos tarnybiniai automobiliai yra aprūpinti garso ir vaizdo įrašymo įranga. Įrašai daromi siekiant užtikrinti policininkų darbo skaidrumą ir užfiksuoti pažeidėjų elgesį.

Neseniai pažeidėjas išsisuko nuo atsakomybės vien todėl, kad, sustreikavus įrašymo technikai, pokalbio garsas neįsirašė, nors buvo matyti, kaip žmogus rodė policininkui banknotus. Todėl policininko tikinimas, kad šie pinigai buvo jam pasiūlyti ir pažeidėjo tvirtinimas, kad banknotai iškrito iš piniginės, o jis juos viso labo pakėlė, sukėlė abejonių ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Byla buvo nutraukta ir teismo nepasiekė.

"Pareigūnai negali vienu metu būti ir policininkai, ir elektroninių priemonių žinovai. Technika kartais genda nuo to, kad paleidžiamas variklis. Tokių dalykų neįmanoma numatyti", – aiškino pareigūnas, įsitikinęs, kad garso ir vaizdo įrašai negali būti lemiamu veiksniu sprendžiant įtariamojo papirkimu kaltės klausimą.

Dauguma nesiginčija

Teisininkai pripažįsta, kad įrodymų vertinimas yra labai subjektyvus reikalas, todėl neretai tą pačią bylą skirtingi teisėjai baigia paskelbdami skirtingus sprendimus.

Tačiau garso ir vaizdo įrašai tampa nenuginčijamais įrodymais ir leidžia išvengti subjektyvumo.

Panašių bylų praktika byloja, kad žmogus turi suvokti, jog siūlydamas policininkui atlygį už neteisėtą veiksmą, supranta atsakomybę už tai. Todėl dabar pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą tik įspėję žmogų apie tai, kas jam už tai gresia.

Didžioji dauguma papirkimo bylų baigiasi baudžiamuoju įsakymu arba nagrinėjamos pagreitinto proceso tvarka. Tai reiškia, kad įtariamasis visiškai pripažįsta kaltę ir jos neginčija. Tik maža dalis kyšininkų yra linkę įrodinėti, kad buvo neteisingai suprasti.

Statistika

Bandyta papirkti pareigūnus:

Klaipėdos apskrityje
2012 m – 82 atvejai
2013 m. – 138 atvejai
Per 5 šių metų mėn. – 45 atvejai

Klaipėdoje
2012 m. – 37 atvejai
2013 m. – 60 atvejų
Per 5 šių metų mėn. – 21 atvejis