Rinkosi BMW 530

Paaiškėjo, kad ne tik keiksnojami automobilių pardavėjai imasi gudrybių, bet ir patys pirkėjai jiems paspendžia spąstus.

Trys radviliškiečiai buvo sumanę visą verslo planą. Jauni vyrai buvo nusitaikę į BMW 530 automobilius.

Pirkėjai aukų ieškojo visoje Lietuvoje. Spėjama, kad mažiausiai dešimt automobilių pardavėjų nukentėjo nuo šių sukčių.

Policija ragina atsiliepti ir tuos, kurie nutylėjo patyrę įtartinų mašinos pirkėjų vizitų, po kurių jų automobiliai mįslingai sugedo.

"Turėjome informacijos, kad šie Radviliškio gyventojai mėgina apgauti savo automobilius pardavinėjančius žmones. Jie veikė visoje Lietuvoje. Dažniausiai susirasdavo mašiną internetu, susisiekdavo su pardavėju ir atvažiuodavo apžiūrėti jos. Schema buvo labai aiški. Vienas vyrų nuviliodavo pardavėją prie mašinos bagažinės. Kitas tuo metu atidarydavo aušinimo skysčio bakelį ir pripildavo į jį neaiškaus skysčio. Mes įtariame, tepalo", – pasakojo Šiaulių policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius.

Kišenėse – maži buteliukai

Toliau įvykiai rutuliojosi jau nuspėjama linkme.

Sėdus išbandyti automobilį kelyje, staiga iš jo variklio pasigirdo keisti garsai, dingo trauka.

To ir tereikėjo sukčiaujantiems pirkėjams.

"Jie sukalkuliavo žmogui, kiek kainuos tokio variklio remontas, dar pridurdavo, kad žmogus kažin ar ras pirkėją. Tokiomis kalbomis jie sugebėdavo sumažinti automobilio kainą tūkstančiu ar pusantro tūkstančio eurų", – aiškino V.Urbonavičius.

Pardavėjui nelikdavo kitos išeities ir dažniausiai jis sutikdavo su tokiu sandoriu.

"Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tepalo likučių pasirodymas aušinimo sistemoje gali reikšti variklio galvutės tarpinės defektą. Tokiais atvejais iš tiesų alyva gali patekti į aušinimo skystį. Beje, jie buvo pasirinkę tokią automobilių markę, kur tokių gedimų pasitaiko", – teigė V.Urbonavičius.

Kadangi tokio gedimo šalinimas iš tiesų kainuotų apie 1 ar 1,5 tūkst. eurų, mašinos pardavėjas dar ir apsidžiaugdavo skubiai pardavęs neva sugedusį automobilį.

Į lengvatikių medžioklę automobilių pirkėjai atvažiuodavo ginkluoti 50 mililitrų talpos dušo ar intymios higienos želė buteliukais. Į juos vyrai būdavo prisipylę tepalo.

"Bet daug jie nepildavo, tik nedidelį kiekį. Taigi didelės žalos varikliui nespėdavo padaryti. Užtekdavo tik išleisti aušinimo skystį ir pakeisti kitu. Visam tam išlaidos – 10 eurų, o kainą "numušdavo" gerokai", – tvirtino pašnekovas.

Dėl sukčiavimo – byla

Viena detalė paaiškėjo policijos pareigūnams tik pradėjus atidžiau aiškintis, kokias mašinas šie veikėjai tokiu būdu buvo įsigiję.

"Jie rinkosi tuos BMW automobilius, kuriuose aušinimo skysčio bakelis yra juodas, nepermatomas. Jie rinkosi įvairius, bet dažniausiai prieš 5 ar 10 metų pagamintus automobilius. Tiesa, ne visi automobiliai buvo BMW. Svarbu, kad visų jų aušinimo bakeliai – juodi. Labai jau išradingai apgaudinėjo žmones – nuderėdavo kainą už remontą, kurio net nereikia. Dažniausiai galvojame, kad sukčiauja automobilių pardavėjai, o, pasirodo, būna ir atvirkščiai. Iš pradžių ir mes nelabai supratome, kas ten kokį medutį įpila", – pastebėjo V.Urbonavičius.

Šiaulių komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai uostamiestyje sulaikė visus tris gudruolius.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Aukų ieškojo ir Kaune

Paaiškėjo, kad panašiai buvo mėginta apgauti ir vieną Kauno automobilių turguje mašinas pardavinėjusį prekeivį.

"Gali būti, kad tie patys čia irgi pinkles rezgė. Labai jau panašu. Tik kad prekeivis pigiai nepardavė savo mašinos. Taip ir liko nesupratęs, kaip ten viskas galėjo nutikti. Šie jaunuoliai kažkuo žavūs. Juk sugalvojo tokį metodą, kurio iš karto nesugebėjo suprasti net profesionalūs pardavėjai. Visiems čia įdomu buvo, kas čia tokius pokštus krečia", – Kauno turgaus prekeivių nuotaikas perpasakojo turgavietę valdančios įmonės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis.

Kaune nutikęs incidentas, pasak V.Naujanio, šiek tiek kitoks, į aušinimo skystį nebuvo spėta įpilti tepalo.

"Buvo vakuuminė žarnelė ar laidai atjungti, bet rašalo nespėjo įpilti. Ne į visus automobilius gali įpilti jo, jei aušinimo skysčio bakelis permatomas, pardavėjas pastebės. Mums atrodo, kad ne tepalą jie pylė, o dažiklį kažkokį", – teigė direktorius.

Lietuviai perka tai, kas pigiausia

Automobilių turguje derybos dėl mašinos nuolat palydimos vienos pusės pagyromis ir kitos pusės defektų vardijimu, tačiau įžūliu kenkimu niekas nedrįsta užsiiminėti.

"Lietuviai to nedaro. Vienu metu kazachai ir baltarusiai elgėsi labai negražiai. Ilgai derėjęsi, tačiau taip ir nenuderėję kainos, pirkėjai subraižydavo mašiną. Sugrįžę kitą dieną jie vis tiek "mušdavo" kainą žemyn, sakydami, kad mašina neverta prašytos sumos. Akivaizdu, jog tai buvo padaryta piktybiškai. Kiti tokiu būdu kerštauja. Tik čia jau atsakas į tai, kad žmogus pardavė automobilį su defektu", – kalbėjo pašnekovas.

Daugybę metų automobilių pardavėjų ir pirkėjų santykius stebintis V.Naujanis juokauja, kad lietuvis yra linkęs pats apsigaudinėti, net nelaukdamas, kol jį kas nors norės apgauti.

"Ką tai reiškia? Ogi tai, kad lietuvis perka bet ką ir pigiai. Jei turguje stovės du vienodi automobiliai, jis pirks būtinai pigesnį, neužduodamas sau klausimo, kodėl taip yra. Jis galvos, kad bet ką gali paremontuoti garaže, o finale viskas jam išeina daug brangiau, nei brangesnis pirkinys būtų buvęs", – lietuvių pirkėjų ypatumus apibūdino V.Naujanis.

Kazachai – tarsi sanitarai

Pasak direktoriaus, statistinio lietuvio automobilis – apie 3 tūkst. eurų kainuojanti mašina dyzeliniu varikliu.

"Vienas jaunuolis atlėkė pas mane į kabinetą, aiškindamas, kad ieškos sukčių, kurie pardavė jam defektuotą automobilį, ir rašys pareiškimą policijai. Jis nusipirko seną automobilį už tris tūkstančius eurų, o patikrai nuvažiavo į tos markės atstovybės servisą. Aišku, kad jam buvo rimtai suskaičiuota, kiek kainuos remontas. Juk šiam automobiliui tokiame autoservise – ne vieta. Aš jo ir klausiu: tai ką tu darysi? Jis aiškina, kad už remontą tūkstančio nemokės, o mašiną pastatė turguje pardavimui. Tai aš ir juokiuosi – pats kitus dabar apgaudinėsi?" – pasakojo V.Naujanis.

Profesionalą stebina nerealus lietuvių noras įsigyti seną, bet remonto nereikalaujantį automobilį, o pavažinėjus penkerius metus gauti tą pačią sumą, kurią mokėjo.

Kitą kartą dviratis tūkstantį kainuoja, tad mašinos būklė už 2 tūkstančius eurų tikrai nebus puiki.

"Gerai, kad turime baltarusius ir kazachus, kurie yra tikri sanitarai. Jie išveža visą laužą. Šiuo metu ypač aktyvūs yra moldavai ir ukrainiečiai. Bevizis režimas su Lietuva jiems yra palankus. Bet ir jie perka du tris tūkst. eurų kainuojančius automobilius. Kitą kartą dviratis tūkstantį kainuoja, tad mašinos būklė už 2 tūkstančius eurų tikrai nebus puiki", – perspėjo pašnekovas.

Į Lietuvą – po avarijų

Gero automobilio paieškos turguje gali prilygti išbandymui.

Pirkėjai, besidairydami brangesnės klasės mašinos, neretai net neįtaria, kad kone kas antra mašina Lietuvą pasiekia po patirtos avarijos užsienyje.

"Aritmetika labai paprasta. Net ir vokietis geros mašinos neparduos. Ji turguje atsiranda dėl autoįvykio ar defekto. Gerą mašiną užsienietis dar kartą parduos savo šalyje. Jei norėčiau nusipirkti dvejų metų mažai važiavusį automobilį, būtų problema. Jų dar nėra rinkoje. Net iš Amerikos Lietuvą automobiliai pasiekia tik po įvykių", – pastebėjo V.Naujanis.

Specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad ne visuomet didelė automobilio rida gali būti minusas pirkėjui.

"Ir taksi automobilio nevertėtų bijoti, jei net jis nuvažiavęs daug kilometrų. Svarbu jo techninis aptarnavimas. Jei mašina buvo prižiūrėta servise, jos aptarnavimas vykdytas labai kruopščiai, ji gali būti patikimas pirkinys. Nedidelė rida visuomet kelia klaustukų. Ne paslaptis, kad ir užsieniečiai klastoja duomenis", – pažymėjo pašnekovas.

Jis patarė mašinų pirkėjams drąsiai būsimą pirkinį tikrinti autoservisuose.

"Prieš automobilio registraciją būtina atlikti techninę apžiūrą. Manau, net ir pardavėjas sutiks, nes jam vis tiek prireiks jos. Todėl prieš pardavimą yra išmintinga atlikti patikrą", – pastebėjo V.Naujanis.