„Kaltinamieji ilgai bandė įrodyti savo nekaltumą. Vos tik Klaipėdos apylinkės teismas pripažino juos kaltais, nuteistieji nuolat teikė skundus, tačiau jų kaltę įrodyti pavyko bendro darbo su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais dėka. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nė vienam teismui neleido suabejoti brolio ir sesers nusikalstamos veikos schemos tikrumu“, – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J.G., sužinojęs, jog jo sesuo D.G. yra nėščia, tačiau Lietuvoje nedrausta valstybiniu socialiniu draudimu, fiktyviai ją įdarbino vienos įmonės vadybininke. Nors nėščioji įmonėje nedirbo nė dienos ir darbo užmokesčio negavo, tačiau, veikdamas per buhalterę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui J.G. nurodė, kad jo sesuo įmonėje dirbo ir per 2007 metų I, II, ir III ketvirčius gavo daugiau nei 5,7 tūkst. eurų pajamų.

Italijoje gimus D.G. vaikui, 2008 metų sausį sesers vardu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui jos brolis J.G. pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą. Per beveik pusantrų metų į D.G. sąskaitą, kurią jos vardu atidarė J.G., per motinystės atostogų laikotarpį buvo pervesta beveik 14 tūkst. eurų.

Sužinojęs, kad sesuo ir vėl laukiasi, J. G. tikrovės neatitinkančius duomenis dėl D. G. priskaičiuoto darbo užmokesčio dar kartą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Vėliau tą pačią valstybinę instituciją pasiekė ir D.G. vardu pateiktas prašymas motinystės pašalpai gauti dėl 2009 metų gruodį Naujojoje Zelandijoje gimusio vaiko. Tąkart į D.G. sąskaitą per motinystės atostogų laikotarpį buvo pervesta beveik 13,5 tūkst. eurų dydžio motinystės pašalpa.

Nors nei vienas iš kaltinamųjų nepripažino veikęs neteisėtai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pernai metų rugsėjo 30 dienos nuosprendžiu pripažino juos kaltais ir priteisė daugiau nei 27 tūkstančių eurų turtinę žalą, kurią buvo nurodyta atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondui.

D.G. taip pat buvo skirta 4,5 tūkst. eurų dydžio bauda, o J.G. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams. Nesutikę su tokia teismo nutartimi, kaltinamieji kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, tačiau teismas jų apeliacinius skundus atmetė.

Nesutikę ir su Klaipėdos apygardos teismu, kaltinamieji kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Tačiau ir šio teismo teisėjų kolegija šių metų rugsėjo pabaigoje nutarė kaltinamųjų kasacinius skundus atmesti.