Pirmoji motina, teista už neva neteisėtai gautas motinystės išmokas penktadienį Klaipėdos apygardos teisme išgirdo išteisinamąjį nuosprendį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Tauragės rajono skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Bitinė ir buvęs antstolis Vladimiras Ševčenka Šilalės rajono apylinkės teismo pernai buvo pripažinti kaltais baudžiamoje byloje dėl dokumentų klastojimo.

32 metų I.Bitinė už neva neteisėtai gautas motinystės pašalpas buvo nuteista dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tokia pat bausme buvo nuteistas ir moterį įdarbinęs, bei neva nepagrįstai didelį atlyginimą mokėjęs antstolis.

Apeliacinį nuteistųjų skundą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija penktadienį paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.

„Byloje nebuvovo surinkta jokių duomenų, įrodančių, kad moteris nedirbo šio darbo. Nustatyta, kad antstolio kontoroje jai paskirtas darbas buvo padarytas“, - teismo motyvus dėstė vienas iš kolegijos narių teisėjas Stasys Valužis.

I.Bitinė dirbdama „Sodros“ skyriuje, antstolio kontoroje buvo priimta antraeilėms buhalterės pareigoms. Tauragiškė šioje kontoroje tvarkė archyvą. Jai buvo sumokėtas 10 tūkstančių litų atlyginimas. Vis tik moteris čia dirbo tik vieną mėnesį.

„Byloje yra faktų, kad archyvas iš tiesų nebuvo tvarkytas, antstolio kontoroje vykusio patikrinimo metus nustatyti pažeidimai. Kadangi buvo atliktas konkretus darbas, darbdavys pats sprendžia kiek už jį turi būti mokama“, - teismo sprendimą komentavo teisėjas S.Valužis.

Žemesnės instancijos teismas savo nutartyje buvo pasisakęs dėl vidutiniškai mokamų atlyginimų už panašaus pobūdžio darbą. Esą nustatyta, kad mažiausiai archyvo specialistai gauna policijoje, daugiausiai - Tauragės rajono apylinkės teisme.

„Nereikėtų vadovautis socializmo deklaracijomis, esą už tokį darbą turi būti mokama 800 litų. Nei tarptautinėse sutartyse, nei Darbo kodekse nėra pažymėta, kad uždrausta žmogui uždirbti daugiau bei 800 litų“, - kalbėjo teisėjas.

I.Bitinė ir V.Ševčenko išteisinti, kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir per didelio atlygio mokėjimo siekiant gauti didesnes išmokas - atmesti.

I.Bitinė dirbdama „Sodros“ skyriuje buvo užsidirbusi 3 tūkst. litų motinystės pašalpą, o skaičiuojant per abi darbovietes motinystės mėnesio pašalpa siekia daugiau kaip 6 tūkts. litų.

Sprendimą išklausęs I.Bitinės advokatas tikino, kad žmogus negali būti nuteistas už tai, kad jis veikia teisėtai ir laikosi įstatymų.

"Manau, kad teismas teisingai pasielgė ir teisingai įvertino visas aplinkybes, kad ir turėjo būti. Labai malonu, kad Lietuvoje yra teisingumas“, - kalbėjo advokatas Piotras Orlovas.

Pati I.Bitinė tesime nepasirodė, esą dėl patirtų išgyvenimų.

„Bendravau su ginamąją ir žinau, kad ji labai išgyveno šį procesą. Moteris nemiegojo visą naktį, buvo pergyvenimai, ašaros. Labai sunki jos sveikatos būklė. Žmogui padaryta moralinė žala - labai didelė. Tai įrodoma medicininiais dokumentais. Tarsimės, ar reikalauti moralinės žalos atlyginimo“, - kalbėjo advokatas P.Orlovas.

Advokato nuomone, išdėstytoje teismo nutartyje prokuratūra neturėtų rasti motyvų šio sprendimo apskundimui, tačiau tokia galimybė egzistuoja.

Buvusį antstolį V.Ševčenko gynęs advokatas vylėsi, kad ši nutartis gali tapti precedentu tokio pobūdžio bylose.

„Pati „Sodra“ turėjo galimybę vertinti ir sutikti arba ne, duodama leidimą darbuotojui dirbti antrame darbe. „Sodra“ to nepadarė. Reikėtų pažymėti, kad tai bus raktinė byla, sprendžiant panašius ginčus. Lietuvoje šiuo metu sklis banga panašių bylų ir reikėtų atskirti, ar darbas buvo padarytas, ir kokio dydžio atlyginimas turi būti mokamas. Gyvename ne socializmo laikais, kad visiems būtų mokamas vienodas atlyginimas. Darbdavys ir darbuotas yra laisvi susitarti dėl atlyginimo. Šiose bylose reikėtų atskirti ar darbas buvo realizuojamas ar ne“, - klabėjo advokatas Irmantas Dobilas.

Papildyta

Teismo procesą sekę judėjimo „Šeimos genocidui - Stopo“ nariai džiūgavo, išklausę nuosprendį.

„Džiaugiamės, kad teisingumas triumfavo, nes patirtis rodo, kad Lietuvoje teisiniais nihilizmas egzistuoja. Sukurtas precedentas. Labai gerai, kad pati pirmoji byla davė kelią tokiam precedentui“, - kalbėjo klaipėdietė Kristina Paulikė.

Moteris prasitarė, kad mamos, kurios įtariamos neteisėtai gavusios išmokas, patiria didžiulį psichologinį spaudimą.

„Tiek motinos, tiek darbdaviai diskutuoja, kad yra klausomasi jų telefoninių pokalbių, o vėliau yra pranešama, kad yra klausomasi. Gyvendamas vadinasi savo privatumo jau nebeturi. Tai yra sunku“, - kalbėjo moteris.

„Valstybė patiria sunkumų ir mes tai suprantame. Ji bando minimizuoti valstybės sąnaudas, bet juk yra strategija remti šeimas“, - kalbėjo Vytautas Paulikas.

„Labai liūdna, kad visuomenė yra supriešinta. Pensinio amžiaus žmonės yra nusistatę prieš nėščias moteris, nes ji yra potenciali nusikaltėlė. Tai yra psichologinis aspektas, nes dąsiai galima sakyti, kad čia yra valstybės politika - skaldyk ir valdyk“, - tikino Kristina Paulikė.