Klaipėdos priemiesčiai vis dar slepia daugybę su II pasauliniu karu susijusių paslapčių.

Viena jų gali išaiškėti, kai šiomis dienomis bus iškasti karo pabaigoje žuvusio vokiečių kareivio palaikai.

Antradienį prie Slengių kelio platinimo darbų plušėjęs ekskavatorininkas pastebėjo, kad kaušas užkabino žmogaus kaulus. Kaip tokiais atvejais įprasta, darbai buvo sustabdyti, apie radinį pranešta istorikams.

Trečiadienį šalia kelio plušo archeologas Klaidas Perminas ir paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas. Po kelių valandų darbo jie beveik neabejodami teigė, kad rasti vokiečių kario palaikai. Apie tai bylojo vokiškų apatinių rūbų saga. Vyro būta nemenko. Tai rodė stambūs ilgieji kaulai ir gal 44 dydžio batas.

„Panašu, kad karys buvo palaidotas, nes gulėjo aukštielninkas, ant pilvo sukryžiuotomis rankomis. Jeigu rasime žetoną, gali paaiškėti net jo asmenybė. Visiškai aišku, kodėl jis palaidotas vos apie 30 centimetrų gylyje. Čia molis, giliau kasti būtų buvę labai sunku“, - dėstė K.Perminas.

1944 metų spalio 5 dieną prasidėjusių ir kelis mėnesius užtrukusių mūšių dėl Klaipėdos karščiausia vieta buvo ties vokiečių gynybine juosta, kuri juosė miestą keli kilometrai ryčiau uostamiesčio. Čia iki šiol randama žuvusiųjų palaikų.

2003 metais tvarkant kelią tarp Jakų ir Dovilų darbininkai taip pat atkasė kaulus. Tąkart K.Perminas atidžiau kasinėdamas vietovę aptiko 24 tarybinių karių ir vieno vokiečio palaikus.

„Ilgą laiką archeologų bendruomenėje laikytasi nuomonės, kad XX amžiaus radiniai nėra įdomūs. Man asmeniškai darbas tyrinėjant paskutiniojo karo mūšių vietas bei karių kapus reiškia gyvą prisilietimą ne tik prie didžiosios istorijos, bet ir prie šeimų istorijos. Man nesisapnuoja tie kareivukai, aš su jais sugyvenu“, - juokavo archeologas.

Prieš septynerius metus rasti vokiečio palaikai buvo identifikuoti. Po daugybės metų giminaičiai sužinojo, kur palaidotas Zigfridas Kioningas. Jam karo pabaigoje buvo 30 metų.

Panašiai pavyko išsiaiškinti ir kito vokiečių rezervinės kuopos kulkosvaidininko asmenybę, kurio palaikai pernai rasti ties aviaeskadrile.

„Archeologas iškasinėja palaikus, juos moksliškai aprašo. Ekspertai juos ištiria. Po to tarybiniai kariai perlaidojami Gargžduose esančiose karių kapinėse, o vokiečių – Klaipėdoje. Vokiečių turėti žetonai leidžia pažinti žuvusįjį. Tarybiniai kariai jų neturėjo, tad jų pažinti nepavyko nė karto, - pasakojo L.Kavaliauskas. – Kaskart pasiseka atskleisti tam tikrų istorijos detalių. Pavyzdžiui, mums buvo nesuprantama, kodėl kelių kareivių kojos buvo supančiotos viela. Paskaičiusi apie tai laikraštyje atsiliepė klaipėdietė, kuri papasakojo, kad 1945 metų pavasarį moterys buvo varomos laidoti karių. Kūnai buvo gerokai apirę, ir moterys nenorėjo jų liesti. Jos supančiodavo lavonų kojas, užkabindavo virves už vielų ir traukdavo lavonus į bombų išraustas duobes.“