Seimas nesutinka, kad medžioklė Kuršių nerijos nacionaliniame parke būtų draudžiama.

Parlamentas per Medžioklės įstatymo svarstymą antradienį nepritarė Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui Kuršių nerijos nacionaliniame parke uždrausti medžioklę ir 45 Seimo narių balsais parėmė parlamentaro Vinco Babiliaus siūlymą palikti iki šiol galiojančią tvarką - parke medžioklę leisti.

Seimo komitetas siūlė, kad gyvūnų populiacijos reguliavimu užsiimtų Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija.

Pasak V.Babiliaus, Kuršių nerijos nacionaliniame parke prieš kelis dešimtmečiais galiojo draudimas medžioti, bet jis nepasiteisino.

"Dabar noras uždrausti Kuršių nerijoje medžioti ir pavesti parko direkcijai reguliuoti žvėrių skaičių, na, tai yra tiesiog barbariškas siūlymas, - pareiškė ir socialdemokratas Bronius Bradauskas. - Aš atsimenu 1990 metus, kai buvo reguliuojamas žvėrių skaičius. Ką tai reiškia? Tai reiškia, būdavo su mažais paršiukais nušaunamos kiaulės, ir tie paršiukai būdavo tiesiog pasmerkti badmyriop, kad jie neišgyventų. Tai štai toks yra žvėrių reguliavimo skaičius, kuris, aš manau, net ir žiauriausiam žmogui yra nepriimtinas".

Kuršių nerijos nacionaliniame parke medžioklės draudimo šalininkė Aurelija Stancikienė priekaištavo: "Tai gal leiskime ten privatizuoti ir susigrąžinti žemes".

Jos teigimu, nelogiška teisę reglamentuoti medžioklę Kuršių nerijoje perduoti savivaldybei, nes Neringos savivaldybei tepriklauso 350 hektarų iš 11 tūkst. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos.

Buvusi KNNP direktorė A.Stancikienė teigė, kad dabar Kuršių nerijoje medžiojantys du medžiotojų būreliai diktuoja savo sąlygas.

"Įsivaizduokite, kad Kuršių nerijoje, kai aš dirbau direktore, mes neleidome vienus metus laiko medžioti briedžių ir stirnų, ir tas iššaukė tokį pasipiktinimą vietinių medžiotojų, kad jie pagrasino, jeigu taip, per šernus nepraeisit. Ir tikrai metus jie nemedžiojo šernų, nors įstatyme šita prievolė jiems buvo numatyta, jie privalėjo populiaciją reguliuoti ir privalo dabar atlyginti savivaldybei patirtą žalą. Bet paklauskit, ar jie nors vieną litą atlygino?" - retoriškai klausė A.Stancikienė.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno duomenimis, 2008 metais šernai Neringai padarė žalos už 259 926 litus. "Ir tai yra prie dabartinio veikiančio Medžioklės įstatymo. Todėl mes ir siūlome pakeisti jį, kad šernai nedarytų tokios žalos Kuršių nerijos želdynams ir panašiai. Kodėl priešinamasi?" - stebėjosi jis.

Konservatorius Saulius Pečeliūnas atkreipė dėmesį, kad svarstant Medžioklės įstatymo pataisas itin aktyviai dalyvauja medžiotojai. V.Babilius, teikęs pataisą projektui, ir jį palaikę B.Bradauskas, Kazimieras Kuzminskas yra medžiotojai. S.Pečeliūnas viešai kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną, kad komisija apsvarstytų nuo balsavimo nenusišalinusius Seimo medžiotojus.

"Taip vadinami Seimo medžiotojai šiame balsavime privalėjo nedalyvauti dėl savo viešųjų ir privačiųjų interesų, ką jie viešai net pasisakymuose dėl balsavimo motyvų deklaravo. Deja, jie šito neįvykdė", - pareiškė S.Pečeliūnas.

Ši replika sukėlė Tautos prisikėlimo partijos pirmininko Arūno Valinsko nepasitenkinimą. Jis pareiškė, kad S.Pečeliūnas šneka "šneka nesąmones per šoninį mikrofoną".

Dabar medžioti draudžiama kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose, rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia ne Medžioklės, o kiti įstatymai.

Taip pat medžioklė neleistina žemės sklypuose, esančiuose medžioklės plotuose, jeigu jų savininkai uždraudė juose medžioti.

Medžioti negalima ir tose teritorijose, kuriose atsižvelgiant į vietos sąlygas negali būti medžiojama ir kurias nustato institucijos, sudarančios medžioklės plotų vienetus.

Nuo liepos 1-osios panaikinus apskritis medžioklės reglamentavimą leistinose teritorijose norima atiduoti savivaldybėms.