Perskaičiau, kad kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. Sąjūdžio laikais iš visos širdies norėjome laisvės, ėjome į mitingus ir kovojome dėl laisvos Lietuvos. Nuo to laiko apie milijonas lietuvių išvažiavo ieškoti laimės į užsienį, dabar parduotuvėse žmonių labai daug, kiemuose nebetelpa mašinos. Tačiau vis tiek praėjus daugiau nei 30 metų nuo nepriklausomybės atgavimo kas penktas gyventojas susiduria su skurdo rizika. Kas galėtų man paaiškinti, kur čia priežastis ir kas dėl to kaltas?

Skaitytoja

Prisiimkite atsakomybę

Man darosi pikta, kai žmonės nuo savęs kitiems numeta kaltę ir atsakomybę. Ir, kaip tai visad būna, tos atsakomybės kratosi aukštus postus užimantys žmonės. Našta perkeliama ant asmenų, kurie iš viso neturi kompetencijos. Klausimas – kur paprastiems žmonėms kreiptis, jei nuolat yra nukreipiami vis pas kitus specialistus? Tokius žmones, užimančius aukštas pareigas ir nusikratančius kaltės bei atsakomybės, reikia vyti lauk.

Petras

Liepos iškilnojo trinkeles

Praėjusiais metais skundžiausi, kad Zanavykų gatvėje kas pusantro metro susodintos senos liepos buvo taip iškėlusios trinkeles, kad reikėjo eiti kaip adatą pametus. Dabar negaliu atsidžiaugti, kad šioje vietoje bus tiesiamas gražus kelias. Pagarba ir dėkingumas tiems darbininkams, kurie dirba tokį sunkų, bet tokį reikalingą darbą. Jei ne šie darbininkai, kas būtų iš šaligatvių ir dviračių takų? Ačiū jums.

Klaipėdietė

Persistengė pataikaudami

Į Lietuvą atvažiavęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius teigė, kad Lietuvoje 40 proc. gamtą teršia automobiliai. Taip pat tai, kad iki 2050 m. reikia, jog šalyje nebebūtų jokios taršos. Tačiau jis pamiršo, kad atvažiavo į neturtingą šalį. Negalėjau žiūrėti, kaip mūsų aplinkos ministras ir Seimo pirmininkė jam padlaižiavo. Prižadėjo pakelti benzino ir dyzelino akcizus, uždrausti žmonėms kūrenti namus anglimis ir durpių briketais. Jie pasiryžę paaukoti lietuvius, kad tik įtiktų kažkokiam atvykėliui.

Edmundas