„Pirmoji filmo serija per LRT TELEVIZIJĄ bus rodoma rugsėjo 11 dieną.

Anot projekto prodiuserio, tai buvo viena žiauriausių nusikalstamų gaujų Lietuvos istorijoje, be skrupulų šalinusi ne tik vadinamus oponentus, bet ir savus.

Pirmajame „Nematoma Lietuvos istorija“ dokumentikos cikle buvo narpliojami „tulpinių“ gaujos nusikaltimai. Kaip teigia E. Jakilaitis, istorija baigėsi pažymint, kad „tulpiniai“ palaikė glaudžius santykius su kitų miestų nusikalstamomis gaujomis, o konkrečiai, su klaipėdiečių nusikalstama gauja, vadovaujama S. Gaidjurgio. Pradėjus apie nusikalstamą gaują kalbėti su buvusiais ir esamais kriminalistais pastebėta, kad tai išskirtiniai pasakojimai. Be to, E. Jakilaičio teigimu, šia tema nėra daug diskutuota, o nusikaltėliais Lietuvoje tradiciškai vadinami „Vilniaus brigada“ arba „Daktarai“.

Šįkart bus nagrinėjama vien Klaipėdos nusikalstamo pasaulio istorija, tai, kaip [ji] buvo išaiškinta. Tačiau kalbama bus ne apie nusikaltimus, o tai, kaip vyniojant siūlą po siūlo yra išaiškinami stambiausi ir žymiausi nusikaltimai.

„Tarkime, viduryje dienos dingsta jauna policininkė. Kur ji dingo? Vėliau rasta negyva. Kodėl ji nužudyta? Niekas nesupranta. Pasirodo, vienas nusikaltėlis draugavo su policininke ir, kaip manoma, gaujos vadovas jam liepė tiesiog ją nužudyti. Ji nebuvo susijusi su niekuo. Ji tiesiog turėjo vaikiną, nežinojo, kas jis toks. O jis buvo nusikalstamo pasaulio atstovas“, – sako E. Jakilaitis.

LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus teigimu, buvo metas, kai žiniasklaida ir teisėsauga susivienijo. Tai ryškiausiai pasimatė po žurnalisto Vito Lingio žūties. Turėdamas omenyje žiniasklaidos atstovus, A. Siaurusevičius sako nepamenantis kito atvejo, kai taip vieningai visi norėjo padėti. 

Anot A. Siaurusevičiaus, ką tik prasidėjusiame naujame LRT sezone svarbu kalbėti apie visas Lietuvos istorijos dalis.

„Kaip kūrėjai pavadino, „Nematoma istorija“ taip pat, deja, yra istorijos dalis. Niekur nuo to nepabėgsi. Dėkoju [projekto] iniciatoriui ir kitiems, kurie sutiko bendrauti, pasakoti. Manau, kad šie filmai sukurti labai laiku. Laikas greitai bėga ir laiku ko nors nepadarius, po to tai daryti daug sunkiau“, – sako A. Siaurusevičius.

Sakėme žmonėms, jeigu dar 3 mėnesius būtume filmavę, jūs ir patys būtumėte nusikalstamą susivienijimą sukūrę, nes teko perimti viską: leksikoną, visą elgesį.

E. Jakilaitis pasakoja, kad filme vaidina ne aktoriai, o žmonės, pakviesti iš kastingų agentūrų. Vaidmenis jie atliko itin tikroviškai.

„Sakėme žmonėms, jeigu dar 3 mėnesius būtume filmavę, jūs ir patys būtumėte nusikalstamą susivienijimą sukūrę, nes teko perimti viską: leksikoną, visą elgesį“, – su šypsena kalba žurnalistas.

Nematoma Lietuvos istorija

Pirmojo dokumentinio filmo pristatyme dalyvavęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas teigė, kad filmas turėtų atilikti ne tik istorinę, bet ir motyvacinę funkciją.

„Iš tikrųjų tie įvykiai buvo pakankamai seniai ir studentai, kursantai policininkai, kurie šiandien mokosi, turbūt, kai kurie galbūt tuo metu ir nebuvo gimę, kai tie įvykiai vystėsi. Manau, kad bus labai įdomu jiems pamatyti, kokia Lietuva buvo dar visai neseniai. Ką turėjo atlikti policininkai, prokurorai, koks buvo bendras darbas. Šis filmas atliks ne tik istorinę, bet ir motyvacinę funkciją“ , – sako L. Pernavas.

Po pernai rodyto „Nematoma Lietuvos istorija“ dokumentikos ciklo pastebėta, kad kriminalinė dokumentika buvo įvertinta žiūrovų, sulaukta gerų atsiliepimų. Šiemet parengti ir žiūrovams bus parodyti 6 dokumentiniai filmai.

Daugiau apie projektą

Atkuriamosios dokumentikos filmų ciklas „Nematoma Lietuvos istorija“ pasakoja apie kriminalinės policijos pareigūnų ir prokurorų darbą tiriant garsiausius šalies nusikaltimus. Pirmoje ciklo dalyje papasakoję, kaip išnarpliojo Panevėžio „tulpinių“ nusikaltimus, antroje dalyje teisėsaugininkai atskleidžia, kaip buvo į Lukiškes nusiųstas Klaipėdos nusikaltėlių autoritetas Sigitas Gaidjurgis.

S. Gaidjurgis teisėsaugai buvo pažįstamas dar sovietiniais laikais, o atkūrus nepriklausomybę netruko atkreipti dėmesį kaip nuožmiose kovose dėl įtakos uostamiestyje kraują pralieti nebijantis nusikaltėlis. Gandų apie S. Gaidjurgio veiklą buvo daug, tikros informacijos – trūko. Tirdami „tulpinių“ nusikaltimus užčiuopę klaipėdiečių nusikaltimų siūlo galą pareigūnai jo nebepaleido. Prasidėjo S. Gaidjurgio sekimo operacija, ieškoma informatorių, kaupiama ir analizuojama informacija. Palengva vyniojant nusikaltimų kamuolį lindo vis nauji nužudymai. Kai kurie pribloškė savo žiaurumu. Ne visi policijos planai pavyko, tačiau priimdami esminius sprendimus pareigūnai neklydo. Klaipėdietis šiuo metu nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Pasakodami S. Gaidjurgio nusikaltimų tyrimo istoriją dokumentinių filmų ciklo kūrėjai bendravo su nusikaltimus narpliojusiais policijos, prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnais, peržiūrėjo archyvuose saugomą medžiagą, gavo išskirtinį leidimą naudotis asmeniniais nusikaltimus tyrusių kriminalistų užrašais. Naudojantis šia medžiaga su aktoriais buvo atkuriamos esminės S. Gaidjurgio bylos scenos.