Realybė pribloškianti: aštuoni iš dešimties lietuvių pernai vienu ar kitu būdu susidūrė su sukčiais.

„Luminor“ banko užsakytos apklausos duomenimis, 80 proc. respondentų patyrė sukčiavimo atvejų. Šie skaičiai nestebina – kas turi mobilųjį įrenginį, tas turi ir didelį potencialą nukentėti. Išmaniųjų technologijų pagalba sukčiai gali pasiekti bet kurį žmogų. Jei kas nors dar nėra susidūręs su sukčiais, tai jau kelia nuostabą“, – sakė L. Sadeckas.

Nuo aferistų nukenčia įvairaus amžiaus žmonės – tiek aštuoniolikmečiai, tiek senjorai. Vis dėlto dauguma aukų yra vyresni nei 50 metų gyventojai, o didžioji jų dalis – 64 metų ir vyresni.

„Iš apklausų duomenų matyti, kad 75 proc. nukentėjusių yra vyresni nei 50 metų žmonės. Tai rodo, jog sukčiai renkasi aukas, kurios turi mažiau žinių apie technologijas, bankines operacijas arba kurių finansinis raštingumas prastesnis“, – aiškino L. Sadeckas. 

Nors informacijos apie sukčius netrūksta, aukų nemažėja. Pasak pašnekovo, tam yra kelios priežastys.

„Problema gana plati. Pirmiausia, kai visi pradeda apie tai kalbėti, informacija išsibarsto, žmonės mažiau kreipia dėmesį į šaltinius. Antra – ji dažnai nepasiekia tų, kuriems labiausiai reikalinga. Sukčiai nuolat ieško naujų būdų prieiti prie Lietuvos gyventojų: kuriamos naujos schemos, siunčiamos žinutės su suklastotomis nuorodomis į netikrus tinklalapius. Šiais laikais labai sunku atskirti, kas tikra, o kas – ne“, – aiškino specialistas.

L. Sadecko teigimu, vis dažniau pasitelkiamos ir naujos schemos – mokoma žmones, kaip apgauti bankus, nes šie stabdo įtartinus pervedimus.

„Vienintelis būdas sustabdyti įtartiną pervedimą – banko viduje. Jei pats klientas kreipiasi į banką, sustabdymo tikimybė labai maža – prilyginčiau tai loterijai. Dabar turime momentinius mokėjimus, o operacijos atliekamos akimirksniu. Pavyksta išsaugoti tik apie 30 proc. sumos. Būna atvejų, kai skambiname klientui, norėdami jį perspėti, tačiau jis jau būna sukčių įtikintas. Sukčiai net perima susirašinėjimą su banku. Kai susitinkame su klientu ir klausiame, kas vyksta, jis atsako, kad nieko nežino“, – pasakojo ekspertas.

Jau rudenį atsiras naujovė – stabdant sukčiavimą bus tikrinamas banko sąskaitos numeris su gavėjo duomenimis.

Šiais laikais labai sunku atskirti, kas tikra, o kas – ne. 

„Tai reikšmingai padės tam tikrose schemose, pavyzdžiui, perkant internetu, kai sukčiai nurodo netikras sąskaitas. Klientas, vesdamas vardą ir pavardę, matys, jei jie nesutampa su sąskaita. Tuomet jis galės sustoti ir suprasti, kad mokėjimo neverta daryti. Vis dėlto sprendimas priklausys nuo vartotojo – jei jis norės, mokėjimą vis tiek atliks. Bankas tik įspės“, – teigė pašnekovas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot jo, technologijoms tobulėjant, žmonėms vis sunkiau atskirti sukčius, todėl labai svarbu įsiminti pagrindinius požymius, kurie padės apsisaugoti.

„Bankas niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų ar slaptažodžių, nereikalauja pateikti mokėjimo kortelės duomenų ar tvirtinti papildomų identifikavimo priemonių, neprašo diktuoti asmens kodo, neskambina ir nebendrauja rusų kalba. Jeigu sulaukėte tokio skambučio ar žinutės, geriausia iš karto padėti ragelį, neatsakyti į laišką ar žinutę, o kilus įtarimui – susisiekti su savo banku per oficialius kontaktus. Atminkite: geriau pasitikrinti ir įsitikinti, nei vėliau gailėtis“, – pabrėžė L. Sadeckas.