Kaip ir kasmet, Valstybės sienos apsaugos tarnyba organizuoja renginius, skirtus šiai tragedijai atminti.

8.30 val. ant G. Žagunio kapo sostinės Antakalnio kapinėse bus padėta gėlių. Dalyvaus valstybės institucijų atstovai, Gintaro sesuo Ramunė Grudzinskienė ir jo artimieji, VSAT vadovybė, kiti svečiai, Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

9.30 val. už G. Žagunį Vilniuje esančioje Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios.

12.15 val. G. Žagunio žūties vietoje, pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, prie paminklo Gintarui, vyks iškilmingas minėjimas. Bus dedamos gėlės, prisimintas pasieniečio žygdarbis, bus apdovanoti pasižymėję VSAT pareigūnai. Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

Po minėjimo jo dalyviai bus vaišinami pasienietiška koše.arnybą pasienyje laisvės gynėjas G. Žagunis pradėjo 1990 m. lapkričio 11 d. Pusę metų iki žūties budėjo Krakūnų poste. 1991 m. gegužę Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos, Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Tarnybos draugams Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas 33-ejų Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti.

Lemtingą 1991 m. gegužės 19 d. rytą iš Baltarusijos įvažiavusios ginkluotos grupės agresyvūs veiksmai buvo nukreipti prieš Lietuvos pasieniečius. Tarnybą Krakūnų kaime vykdžiusio ir ten nušauto uniformuoto pasieniečio G. Žagunio žūties priežastis – posto užpuolimas iš pasalų, mėginant įvykdyti teroristinį aktą. Po mėnesio Gintarui būtų sukakę 34-eri.

Įamžindama pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą, VSAT savo užkardai Šalčininkų rajono Poškonių kaime suteikė G. Žagunio vardą. Užkardoje taip pat buvo atidengta paminklinė lenta G. Žaguniui. Užpernai minint pasieniečio žūties 31-ąsias metines, G. Žagunio užkarda persikėlė į netoliese esantį Dieveniškių miestelį – čia buvo atidarytas rekonstruotas modernus tam skirtas VSAT pastatas. Ant jo nuo senojo užkardos pastato buvo perkelta ir paminklinė lenta žuvusiam pasieniečiui.

2004 m. G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose buvo atidengtas granitinis paminklas. Tai ant pjedestalo iškilusi beveik penkių metrų granitinė skulptūra, simbolizuojanti Lietuvos pasienį ir išėjusį žmogų.

2008 m. VSAT išleido buvusio pasieniečio Vytauto Voverio knygą „Pasienietis Gintaras Žagunis – laisvės gynėjo kelias“.

Minint G. Žagunio žūties 20-ąsias metines, VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose vienai iš auditorijų suteiktas Gintaro Žagunio vardas.

2021 m. minint tarnyboje nužudyto pasieniečio 30-ąsias mirties metines, VSAT iniciatyva buvo sukurtas ir pagamintas proginis atminimo medalis „Gintaras Žagunis 1957–1991“.

Užpernai VSAT įsigijo ir lapkritį pradėjo eksploatuoti naują modernų patrulinį laivą, kurio pagrindinė paskirtis – valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje bei Kuršių mariose. Puoselėjant istorinę atmintį ir VSAT tradicijas laivui buvo suteiktas Gintaro Žagunio vardas.

G. Žagunis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais, VSAT atminimo ženklais „Valstybės sienos apsaugai 85“, „Valstybės sienos apsaugai 90“, „Valstybės sienos apsaugai 95“ ir „Valstybės sienos apsaugai 100“.