Turimais duomenimis, per metus vagysčių iš būstų būna apie 3 tūkst., bet vasaros laikotarpiu jų padaugėja 10–15 proc. – tada vagys tampa ypač aktyvūs, LRT RADIJUI teigia draudimo bendrovės atstovas A. Pilčicas. Be to, pabrėžia jis, vagims pats darbymetis yra ilgieji savaitgaliai – tada pranešimų apie vagystes būna 15–20 proc. daugiau, o vidutinis nuostolis siekia 700–1000 eurų.

„Rekomendacijų, kaip apsaugoti būstą, yra pakankamai daug, – teigia A.  Pilčicas. –  Bet pirmiausia nereikėtų su menkai pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis dalintis informacija apie tai, kad ketinate išvykti atostogauti, ypač ilgesniam laikui.“

Draudimo bendrovės atstovas primena, kad ypač nesaugu apie savo atostogas ir keliones skelbti socialiniuose tinkluose, nes tokia informacija vagims itin vertinga. „Taip pat išvykstant iš namų nereikėtų palikti pravirų langų, orlaidžių, netgi mikrotarpų. Profesionalius vagis apskritai mažai kas gali sulaikyti, o vagims mėgėjams praverti langai arba orlaidės – didelis masalas pabandyti laužtis į būstą“, – pabrėžia A.  Pilčicas.

Saugos tarnybos „ES Security“ direktorius E. Rajuncas pirmiausia rekomenduoja išvykstant raktą palikti artimiesiems ar geriems draugams, kad jie galėtų patikrinti namus ar, pavyzdžiui, uždaryti pamirštus užverti langus.

„Taip pat rekomenduoju kartą ar du kartus per metus pasitikrinti, per kiek laiko atvyksta ekipažas, ar saugos tarnyba gauna signalą, nes pasitaiko atvejų, kai žmonės galvoja, kad signalizacija veikia, o būna atvirkščiai. Be to, reikia pasitikrinti ir priešgaisrinę sistemą – siūlau pasikviesti specialistą, kuris patikrins, ar įranga veikia“, – primena E. Rajuncas.

Jo teigimu, žmonių, kurie rūpinasi savo turto saugumu ir įsirengia signalizacijas, daugėja, kita vertus, galimos ir kitos prevencinės priemonės.

„Kai kas užklijuoja lipduką, kad objektas yra saugomas arba stebimas kameromis. Yra muliažinės kameros – technologijos taip pažengusios į priekį, kad, neišardęs kameros, nesuprasi, jog tai tik imitacija. Treti pasitiki savo kaimynais – tarkim, įrengia garsinę signalizaciją, kuriai sukaukus reaguoja kaimynai“, – vardija E. Rajuncas.