Pareigūnai neatmeta galimybės, kad nuo šio asmens gali būti nukentėję ir daugiau įmonių, pirmadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus teigimu, dėl galimai nusikalstamų D.K. veikų į teisėtvarkos pareigūnus yra kreipęsi ir daugiau verslininkų bei įmonių. Dėl jų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

„Verslininkai turėtų atidžiau pasidomėti klientų, ypač naujų, patikimumu. Kartais tereikia tik pasinaudoti interneto paieška ir galima rasti svarbios informacijos apie pirkėjo reputaciją, įsiskolinimus ar nemokumą“, – sakė prokuroras. 

Kelių uždarųjų akcinių bendrovių akcininkas ir direktorius į teisiamųjų suolą sės dėl jo galimai įvykdytų kelių sukčiavimo epizodų. Ikiteisminį tyrimą atlikę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnai nustatė, kad 2014 metų gegužės mėnesį D.K., kaip bendrovės direktorius, sudarė sutartį su viena išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugas teikiančia įmone dėl dviejų automobilių.

Beveik po metų lizingo bendrovė dėl to, kad nebuvo sumokėta nei viena įmoka už automobilius, sutartį nutraukė ir ėmė ieškoti išnuomotų automobilių. Paaiškėjus, kad bendrovės direktorius ir laiduotojas pagal sutartį D.K. šių transporto priemonių nebeturi, lizingo įmonė kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus. Dingusių automobilių vertė – beveik 9 tūkst. eurų. Pats D.K. teigė jam nepriklausančius automobilius pardavęs į autolaužyną, nes jam reikėjo pinigų.

Panevėžiečio verslininko apgauta pasijuto ir viena žinoma Lietuvos bendrovė. 2014 metų vasarą šiai įmonei ieškant pirkti specialių parametrų variklio, D.K. pateikė komercinį pasiūlymą. Kadangi panevėžiečio bendrovės siūlomo įsigyti variklio kaina buvo priimtina, bendrovė šiuo pasiūlymu susidomėjo. 

Nieko neįtardami, jos atstovai pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą faktūrą pervedė į D.K. nurodytos kitos jo vadovaujamos bendrovės banko sąskaitą daugiau nei 1,5 tūkst. eurų. Tačiau reikalingos detalės D.K. pas užsienio gamintojus neužsakė ir pirkėjams, jau sumokėjusiems pinigus, nepristatė.

Į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi ir viena Vilniuje registruota įmonė. Iš jos D.K. pagal 2015 metų balandį pasirašytą prekybos sutartį įsigijo 3 tūkst. metrų kabelio, prožektorių bei kitų prekių. Elektroniniu paštu jis prieš tai atsiuntė savo, kaip bendrovės direktoriaus, parašu ir antspaudu patvirtintą mokėjimo nurodymą apie neva padarytą mokėjimo pavedimą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šis dokumentas suklastotas, už prekes nesumokėta. Dėl to patirtą nuostolį prekybos įmonė įvertino 2 tūkst. 78 eurais.