Tačiau LAT pakeitė žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

J. Selvestravičienei buvo uždrausta užsiimti gyvūnų veisimu trejus metus ir nuspręsta konfiskuoti visus jai priklausančius šunis.

LAT nusprendė, kad vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, J. Selvestravičienė negali būti jokios rūšies gyvūno laikytoja dešimt metų.

Teisėjų kolegija taip pat nusprendė konfiskuoti dešimt šunų, kuriems buvo pašalintos balso stygos. Gyvūnai turi būti perduoti nuolatinei globai dabartiniams viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ surastiems globėjams, trečiadienį pranešė LAT.

Aukščiausiojo teismo sprendimu, 17 iš J. Selvestravičienės paimtų šunų perduoti nuolatinei globai dabartiniams globėjams.

Kitas Tauragės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis LAT paliko nepakeistas.

J. Selvestravičienė buvo nuteista dėl žiauraus elgesio su gyvūnais už tai, kad sudarė sąlygas jai priklausantiems dešimčiai šunų atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – pašalinti balso stygas, dėl to gyvūnai buvo suluošinti. 

Abiejų instancijų teismai konfiskavo visus iš jos paimtus šunis – ir tuos, kuriems balso stygos buvo pašalintos, ir nesuluošintus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nesuluošinti gyvūnai, t. y. šunys, kuriems balso stygos nebuvo pašalintos, nebuvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl negali būti konfiskuoti. Tačiau dėl netinkamo elgesio su jais jų negalima grąžinti nuteistajai kaip teisėtai savininkei.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad nesuluošinti šunys turėtų būti perduoti valstybei. Taigi abiejų instancijų teismų sprendimas perduoti visus gyvūnus – dešimt suluošintų ir septyniolika nesuluošintų šunų – nuolatinei globai dabartiniams viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ surastiems globėjams yra pagrįstas, tačiau toks sprendimas turėtų būti grindžiamas ne Baudžiamuoju kodeksu, o Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.