Prieš pat Naujuosius Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto galerijoje“ Vilniuje atidaryta klaipėdiečio Dariaus Vaičekausko fotoparoda „Dekonstrukcijos“.

Naujajai fotografų kartai atstovaujantis D.Vaičekauskas – Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) narys nuo 2006-ųjų, šiuo metu vadovauja LFS Klaipėdos skyriui, rengia kolegų parodas ir organizuoja meno projektus. Kūrėjas ir pats nuolat fotografuoja, eksperimentuoja, keliauja, tobulinasi, pernai surengė savo fotografijų parodą „Streets of Arles“ Panevėžio fotografijų galerijoje, kur pasidalijo asmeniniais fotografiniais įspūdžiais iš Arlio miesto Prancūzijoje, kadangi lankėsi jame vykusiame tarptautiniame fotografijos festivalyje. Fotografas sukūrė „Fotomozaikų“ ir „Dekonstrukcijų“ serijas, kurios nėra baigtinės, nuolat pasipildo naujais darbais.

Iki sausio 14-osios Vilniuje pristatomoje parodoje „Dekonstrukcijos“ eksponuojamos D.Vaičekausko dekonstruotos kitų autorių fotografijos.

Anot autoriaus kolegos fotomenininko Gyčio Skudžinsko, jos gali būti aptariamos keliais aspektais, ryškiai pastebimais šiandienės vizualiosios kultūros lauke: „Pirma. Autorius atsisako paties fotografavimo veiksmo, taip kvestionuodamas savo, kaip fotomenininko, funkciją. Bet dirbdamas su fotografiniu atvaizdu jis neleidžia priimti vienareikšmiško sprendimo. Be to, gerai žinome, jog amerikiečio Richard Prince dekonstruoti amerikietiški archetipai netgi yra trečioje vietoje pagal brangiausių fotografijų sąrašus.

Antra. Autentiškos autorystės vertės devalvacija. Juolab kad Darius visada prie savo darbų nurodo ir „medžiagos“ autorių. Ši problema, eskaluota dar postmodernizmo priešaušryje, nūdienos Lietuvoje išlieka viena opiausių.

Trečia. Ir bene įdomiausia projekto dalis – Lietuvos fotografijos istorijos klastojimas. Kad ir suraižydamas ir modifikuodamas autorių darbus, Vaičekauskas kartu dirba ir kaip fotografijos istorijos analitikas. Nežinia kokiu būdu autorius atsirenka fotografijas, kurios paklius po jo skalpeliu, bet tai kartu parodo, kas bent jau jam, yra svarbu ir įdomu lietuviškoje fotografijoje. Naikindamas fotografinį archyvą, Darius kartu sukuria ir naują hierarchiją. Čia tarp klasikinės mokyklos atstovų įsiterpia nekonformistiniai nuobodulio atstovai, pasirodo vienas kitas jaunesnis autorius. Ir dar daugiau – visos fotografijos, anksčiau spausdintos daugiau nei vieno egzemplioriaus tiražu, po Dariaus prisilietimo tampa vienetinėmis...“.