Penktadienį 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje – vasario 16-ajai skirtas renginys „Signatarai ir laikmetis”.

Jame bus pristatyta klaipėdiečio prof. habil. dr. Stasio Vaitekūno knyga – monografija „Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai”. Pagal ją Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ ir režisierė Laimutė Pocevičienė sukūrė teatrinę miniatiūrą, dedikuotą šio leidinio iniciatyvos globėjui, Kovo 11-osios Akto signatarui dr. Bronislovui Lubiui. Ji bus parodyta renginio metu.

Vasario 16-osios Akto signatarui S.Narutavičiui, kaip ir daugeliui to meto žmonių, teko dirbti skirtingomis aplinkybėmis, su įvairiais žmonėmis. Amžininkai ir vėlesni biografai signataro gyvenimo bei veiklos faktus vertino nevienodai – dažnai matydavo tik juodą ir baltą spalvą, nepastebėdami gyvenamojo laiko aplinkybių. Taip atsitiko ne tik su S.Narutavičiumi, bet ir su daugeliu kitų. Dėl to net po septynių dešimtmečių JAV lietuvių dienraštis „Draugas“, kiti leidiniai prabilo apie būtinumą reabilituoti netgi tokius žymius lietuvių veikėjus kaip Mykolą Biržišką ir Vincą Krėvę, net patį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną. S.Narutavičiaus niekas nereabilitavo. Nereikia jo reabilituoti ir šioje knygoje, mano autorius.

Monografijoje atskleidžiama vasario 16-osios Akto signataro Žemaitijos dvarininko nuo Alsėdžių S.Narutavičiaus politinė, visuomeninė ir kultūrinė veikla. Aprašomas jo pasipriešinimas carinei, vėliau – vokiečių valdžiai, veikla steigiant pirmąją Žemaitijoje mergaičių progimnaziją ir vyrų gimnaziją, rūpinimasis lietuvių kalbos vartojimu oficialiose įstaigose, liaudies meno saugojimu. Atskleidžiamos pastangos mažinti politinę įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos, priežastys, privedusios jį prie savižudybės.