Rietave surengtas pirmasis tarptautinis jaunųjų pianistų ir vokalistų festivalis-konkursas ne tik pažėrė kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio kūrybos perlų...

Svarbus įvykis Lietuvai

Konkurse dalyvavo moksleiviai ir studentai – jaunieji pianistai ir vokalistai iš Lietuvos ir Latvijos. Geografija buvo gana plati. Pasirodė pianistai ir vokalistai iš Lietuvos edukologijos universiteto Vilniuje, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, Nacionalinės M.K.Čiurlionio ir Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijų, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos, Kauno J.Gruodžio ir Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijų, Šiaulių S.Sondeckio menų mokyklos, Plungės Mykolo Oginskio, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio, Viekšnių Vinco Deniušo, Kretingos, Skuodo, Salantų, Platelių meno mokyklų, Kauno A.Kačanausko, Klaipėdos J.Karoso, J.Kačinsko, Mažeikių V.Klovos, Radviliškio,  Priekulės, Gargždų muzikos mokyklų, taip pat svečiai iš Daugpilio muzikos bei vidurinės muzikos mokyklų, Kauno Vyturio katalikiškos mokyklos.

Pirmajame M.K.Oginskio festivalyje-konkurse Rietave varžėsi 40 jaunųjų pianistų įvairiose amžiaus kategorijose – nuo 8 iki 19 metų. Jie privalėjo atlikti M.K.Oginskio polonezą bei laisvai pasirinktą programą. Tarpusavyje konkuravo 30 dainininkų vėlgi įvairiose amžiaus kategorijose – nuo 14 iki 23 metų. Visi jie dainavo M.K. Oginskio romansus bei laisvai pasirinktus kūrinius.

Juos vertino solidi žiuri: operos dainininkas, tarptautinių konkursų laureatas, Euroazijos Tarptautinės mokslų akademijos garbės narys, profesorius Viktoras Skorobogatovas iš Minsko (Ukraina) bei pianistė Elina Bambanė – Latvijos fortepijono mokytojų asociacijos valdybos narė, Daugpilio muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja, vokalistų vertinimo komisijos pirmininkė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė,  tarptautinių konkursų laureatė dainininkė Asta Krikščiūnaitė, pianistų vertinimo komisijos pirmininkas VDU Muzikos akademijos lektorius, M.K.Čiulionio meno mokyklos mokytojas Donaldas Račys ir kiti.

Renginys ne be reikalo pavadintas „M.K.Oginskio kūrybos perlais“. Kaip tvirtino viena iš jo entuziasčių, buvusi šio festivalio-konkurso meno vadove, aktyviai dalyvavusi organizacinio komiteto darbe, režisavusi atidarymo ir uždarymo šventes ir vedusi jas UNICEF Lietuva geros valios ambasadorė klaipėdietė aktorė Virginija Kochanskytė, tai svarbus įvykis ne tik Rietavui, bet ir visai Lietuvai. Dėl M.K.Oginskio kūrybos įtvirtinimo ir sklaidos. Be to, pirmąkart Lietuvoje yra surinktos, suredaguotos ir atspausdintos M.K.Oginskio fortepijoninių kūrinių natos. Jų rinkinys „24 M.K.Oginskio polonezai“ pristatytas festivalyje. Natos „atlietuvintos“ tarptautinių konkursų laureatės klaipėdietės pianistės Vaivos Purlytės entuziazmo dėka. Ji taip pat dalyvavo vertinimo komisijos darbe. Visiems jauniesiems konkurso dalyviams-pianistams M.K.Oginskio naujas natų leidinys buvo įteiktas dovanų. Kaip paaiškėjo, jau yra surinktos, paruoštos spausdinimui ir visų M.K.Oginskio romansų natos. Šį darbą nudirbo tarptautinių konkursų laureatė klaipėdietė dainininkė Giedrė Zeicaitė.

Pasirodo, yra ką groti...

Svečiai iš Latvijos ir Baltarusijos labai aukštai įvertino konkursą. E.Bambanė pirmųjų vietų laimėtojus pakvietė kitąmet dalyvauti Daugpilio tarptautiniame jaunųjų pianistų ir vokalistų konkurse, o prof. V.Skorobogatovas pasakė, kad į kitą konkursą po dvejų metų jis atvažiuos su savo mokiniais bei studentais.

Dainininkei A.Krikščiūnaitei M.K.Oginskio romansai buvo tikras atradimas, ir ji įtrauks juos į savo repertuarą. Pianistas D.Račys pasakė, kad „neįtikėtina, jog mes iki šiol žinojom ir grojom tik garsųjį M.K.Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne... Ir į šį kompozitorių rimtai nežiūrėjom... O, pasirodo, yra ką groti...“

V.Kochanskytė džiaugėsi, kad pagaliau mes priimam ir įsisavinam LDK daugiakalbį kūrybinį palikimą kaip savo savastį. „Juk M.K.Oginskis kalbėjo ir poeziją bei tekstus dainoms parašė itališkai ir prancūziškai... Tik du išlikę romansai yra jo sukurti lenkų kalba... Lenkų kalbą jis išmoko jau būdamas suaugęs... Domėjosi ir lietuvių kalba, papročiais“, – neslėpdama susižavėjimo šia asmenybe, kalbėjo aktorė.

Ji M.K.Oginskio įdomią, spalvingą asmenybę ir jo jaudinančią kūrybą atrado, kai 2005 m. Kretingos krašto muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės buvo paprovokuota, kad parengtų projektą savivaldybių muziejų direktorių bendrijai, norinčiai gražiai paminėti 240-ąsias kunigaikščio M.K.Oginskio gimimo metines. Žinoma skaitovė ir aktorė tuomet parengė muzikinę-literatūrinę programą „M.K.Oginskis: Tėvynei skiriu savo  turtus, darbus ir gyvenimą“ ir inicijavo kompaktinės plokštelės ,,M.K.Oginskis. Atsisveikinimas su tėvyne“ leidybą. Nuo tol su šia programa apkeliauta Lietuva, pasirodyta Lenkijoje ir Kaliningrade. Šiuo metu aktorė rūpinasi M.K.Oginskio poezijos vertimu ir išleidimu atskira knygele. Eilėraščius į lietuvių kalbą sutiko išversti poetas Vladas Braziūnas.

Save laikė LDK piliečiais

„Kažkaip tas Oginskis mane užbūrė... – šypsojosi V.Kochanskytė. – Buvo nuostabu atrasti dar vieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrėją, abiejų tautų pilietį – o juk tai mūsų su lenkais ir gudais (baltarusiais) bendra istorija...“ Tiesa sakant, M.K.Oginskis gimė Guzovo dvare netoli Varšuvos (tėvas – Lietuvos didysis kancleris, Trakų vaivada, Ašmenos kaštelionas) ir turėjo dvi rezidencijas – Zaleseje (Baltarusija) ir Rietave (Lietuva). Jo sūnus Irinėjus paveldėjo abu dvarus, bet apsigyveno Rietave, o Irinėjaus sūnus Bogdanas paveldėjo Rietavą, kitas sūnus Mykolas – Zalesę, bet jam toje Zalesėje nepatiko, sugrįžo ir įsikūrė Plungėje... „Juk tai verčia apie kai ką pagalvoti...“ – kalbėjo V.Kochanskytė.

M.K.Oginskis, įsiliepsnojus Tado Kosciuškos sukilimui, buvo išrinktas Lietuvos tautinės tarybos nariu ir paskirtas Ukmergės, Švenčionėlių, Breslaujos sukilėlių vadu... Vilniuje, Rotušės aikštėje, pasakė audringą kalbą...

M.K.Oginskis savo memorandume Rusijos carui Aleksandrui I pabrėžė apie Lietuvos savitumą, gyventojų pasididžiavimą savąja kilme, jų narsumą, tėvynės meilę, papročių puoselėjimą. Jis buvo sumanęs atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip autonominę Rusijos imperijos dalį. Oginskis, kaip Lietuvos nuomonės reiškėjas, buvo paskirtas slaptuoju patarėju ir senatoriumi... Deja...

Kažkada drauge su aktoriumi P.Venslovu V.Kochanskytė parengė programą, skirtą A.Mickevičiaus asmenybei ir kūrybai, o vėliau išleido ir kompaktinę plokštelę „Piligrimo keliu. Dedikacija A.Mickevičiui“.  „Ir juk iki šios dienos nenorime išsiversti į lietuvių kalbą mums, lietuviams, svarbios eilutės iš jo poemos „Ponas Tadas“: „o Litwo, ojcizna moja“... – stebėjosi aktorė. Vėliau drauge su kolegomis aktoriumi P.Venslovu, dainininke R.Preikšaite, pianiste Šviese Čepliauskaite ji paruošė teatrinę impresiją „Česlovas Milošas. Neaprėpiama žemė“.

„O juk ir Č.Milošas save laikė LDK piliečiu, jame tilpo abi tapatybės – lietuvio ir lenko... Tiesa sakant, ir M.K.Čiurlionis kalbėjo bei visus savo laiškus parašė lenkiškai... Tai gal pagaliau ir mums, paminėjusiems savo valstybės vardo paminėjimo tūkstantmetį, priderėtų  priimti žmonių, gyvenusių Lietuvoje, ilgaamžę daugiakalbę kultūrą kaip savo savastį? – svarstė aktorė. – Ypač dabar, kai išgyvenam Lietuvos išsivaikščiojimo laikmetį, kai jaučiame, kad silpstame, gilesnių savo valstybės istorijos klodų pažinimas suteiktų jėgų atlaikyti dar vieną sunkmetį...“

Įkvėpė bendrystė su entuziastais

Anot V.Kochanskytės, muzikologams, ko gero, teks papildyti Lietuvos enciklopedines muzikos vystymosi žinias... Iki šiol įvardijom, kad pirmasis neprofesionalus kompozitorius yra dr. V.Kudirka, o tik vėliau vardijam profesionalus... Regis, M.K.Oginskio neprofesionalu pavadinti negalėtume, nes muzikos jis mokėsi, grojo daugybe instrumentų, buvo subūręs styginių kvartetą, kuriame griežė smuiku, tobulino arfa... Bet čia – jau muzikologų vertinimo sritis...

Tiesa, Viktoras Gerulaitis, išgirdęs dainininkę G.Zeicaitę dainuojant M.K.Oginskio romansus, pasakė, kad suprato, jog būtent romansai liudija jį turėjus tikrą kompozitoriaus pašaukimą.

Dalydamasi pirmojo tarptautinis jaunųjų pianistų ir vokalistų festivalio-konkurso įspūdžiais, V.Kochanskytė teigė, kad įkvepia ir bendrystė su nuostabiais Rietavo kultūros puoselėjimo entuziastais: „Aišku, tas festivalis įvyko tik Rietavo M.K.Oginskio meno mokyklos direktorės Ritos Urniežienės organizacinio talento dėka ir buvo skirtas pirmos profesionalios muzikos mokyklos Lietuvoje įkūrimo 140-osioms metinėms (ji įkurta 1872 m. M.K.Oginskio anūko Bogdano Oginskio rūpesčiu). Šiuo renginiu ji Lietuvos kultūrai padarė didžiulį ir labai svarbų darbą. Ypač festivalį rėmė Rietavo savivaldybė ir meras Antanas Černeckis, Rietavo kraštiečių draugija“.

Prie šio festivalio-konkurso organizavimo daug prisidėjo trys Klaipėdos menininkės – pianistė V.Purlytė ir dainininkė G.Zeicaitė, dalyvavę ir vertinimo komisijos darbe, taip pat pati V.Kochanskytė. Jų rūpesčiu Klaipėdos universitetas ir J.Karoso muzikos mokykla tapo partneriais ir įsteigė prizus.

Laimėjo geriausi iš geriausiųjų

Šventė išties buvo labai graži. Festivalis-konkursas vyko dviejose erdvėse. M.K.Oginskio meno mokyklos salėje pasirodė pianistai, o Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus salėje –vokalistai. Abi atidarymo šventės prasidėjo jau tradicija tapusia ceremonija – jaunųjų atlikėjų grojamas M.K.Oginskio genialusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ ir visa salė atsistoja, pagerbdama garsųjį tėvynainį. Paskui skambėjo džiugios sveikinimo kalbos ir fanfaros paskelbė, kad pirmasis tarptautinis festivalis-konkursas „M.K.Oginskio kūrybos perlai“ atidarytas.

Intensyvus darbas vyko visą dieną. Kad jis būtų sklandus, rūpinosi M.K.Oginskio meno  mokyklos mokytojų aktyvas. Įsijungė ir Irinėjaus Oginskio bibliotekos direktorė, ir Rietavo kultūros centro direktorius su režisieriais... Ir pagaliau – uždarymo šventė, nekantriai lauktas laureatų apdovanojimas.

Už geriausią M.K.Oginskio kūrinio atlikimą didžiaisiais konkurso prizais įvertinti pianistė Emilija Jokubaitytė iš Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos (mokytoja Ieva Skergelzienė) ir vokalistas Maksas Krylovas iš  Daugpilio vidurinės muzikos mokyklos (mokytoja Viktorija Cirulė).

Pianistų konkurse pirmąją vietą skirtingose amžiaus kategorijose laimėjo Simonas Miknius iš Kauno „Vyturio” katalikiškos mokyklos (mokytoja Jolanda Zemlevičienė), Klaipėdos J.Kačinsko muzikos mokyklos auklėtinė Milana Igonina (mokytoja Galina Deiner), Arminas Suchovas iš Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos (mokytoja Audronė Paškauskienė) ir Lina Žutautaitė iš Kretingos meno mokyklos (mokytoja Virginija Ruzgienė).

Vokalistų konkurse į pirmąją vietą iškopė Monika Šakytė iš Mažeikių V.Klovos muzikos mokyklos (mokytoja Dalia Olberkienė), Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos auklėtinė Emilija Kavaliauskytė (mokytoja Rūta Kociūtė-Agafonovienė), Osvaldas Petraška iš Kauno J.Gruodžio konservatorijos (mokytojas Giedrius Prunskus) ir Daugpilio vidurinės muzikos mokyklos auklėtinė Olga Vrešča (mokytoja Olga Salna).

Dovanų įteikė koncertą

Padėkos ir sveikinimo žodžiai skambėjo iš Rietavo savivaldybės mero A.Černeckio lūpų, Šiaurės Atėnų fondo (Baltarusija) pirmininko Piotro Južiko ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriaus V.Rutkausko kalbos, įvardinančios šio įvykio ypatingą reikšmę.

Žiūri nariai konkurso dalyviams, jų mokytojams, rietaviškiams įteikė ypatingą dovaną –koncertą. Skambėjo M.K.Oginskio romansai, kita muzika, fragmentai iš kompozitoriaus literatūrinio palikimo, buvo pakeliauta jo gyvenimo ir kūrybos keliais...

Vertinimo komisijos pirmininkai - dainininkė A.Krikščiūnaitė ir pianistas D.Račys ne tik įvardijo ir apdovanojo laureatus ir didžiųjų prizų laimėtojus, bet ir pasidžiaugė aukštu jaunųjų atlikėjų lygiu, įdomiomis kūrinių interpretacijomis.

Aktorė V.Kochanskytė ištarė: „Iki pasimatymo po dvejų metų“ ir jaunųjų triūbočių kvartetas paskelbė festivalio-konkurso uždarymą. Visi skirstėsi kupini entuziazmo, gerų emocijų ir žadėjo susitikti kitame konkurse... M.K.Oginskio kūryba surado kelią į šiuolaikinio lietuvio, modernaus žmogaus širdį.

...Paskutiniuosius 10 savo gyvenimo metų jis gyveno Florencijoje. Jo palaikai ilsisi Šventojo Kryžiaus bazilikoje (Santa Crose), kur pagarbiai saugomas Dantės kenotafas, palaidoti Mikelandželo, Galileo Galilėjaus, Džoakino Rosinio ir kitų didžiųjų pasaulio kultūros puoselėtojų palaikai. Švenčiausio Sakramento koplyčioje greta altoriaus pastatytas balto marmuro paminklas liudija apie kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio, didžios dvasios žmogaus, kurio amžino ilgesio šaknys Lietuvoje, atminimą.