Knygynuose jau pasirodė leidyklos „Apostrofa“ išleista knyga „Czeslawo Miloszo Vilnius“. Tekstų ir fotografijos knygoje pristatomas toks Vilnius, kokį matė iš Lietuvos kilęs Nobelio literatūros premijos laureatas Czeslawas Miloszas.

Knygos „Czeslawo Miloszo Vilnius“ idėja kilo prieš dešimtmetį, dar Cz.Miloszui esant gyvam. Leidėja Giedrė Kadžiulytė bičiuliavosi su rašytoju ir nuvykusi į Krokuvą sveikinti jo 90-mečio proga pasakė norinti išleisti jo Vilniaus gatvių žodyną. Cz.Miloszas tokiai idėjai pritarė, tačiau knyga pasirodė tik po dešimtmečio.

„Džiaugiuosi pristatydama knygą ant laiptų, kurie prieš metus buvo pavadinti Miloszo laiptais, žvelgiant į tuos barokinius debesis, kuriuos jis aprašė. Tai yra dovana Cz.Miloszo 101-ajam gimtadienui, bet greičiau tai skolos atidavimas jam, bent aš taip jaučiuosi. Nuvažiavus į Krokuvą prieš daugiau nei 10 metų sveikinti 90-mečio proga, nusivežiau idėją išleisti Vilniaus gatvių žodyną, bet ne šiaip sau, o su kokiomis nors fotografijomis, nes man tik tekstinis variantas pasirodė nepakankamas“, – pasakojo leidėja Giedrė Kadžiulytė.

Knygoje pirmą kartą spausdinamas Cz. Miloszo Vilniaus gatvių žodynas. Knyga gausiai iliustruota fotografijomis, publikuojama per 100 nuotraukų – Hopeno, Zdanovskių, Bulhakų ir Algimanto Kunčiaus darbai.

Pasak knygos sudarytojos, jos ne iliustruoja, o sudaro Cz.Miloszo atsiminimų apie Vilnių kontekstą. Knygoje taip pat pateikiamas dialogas apie Vilnių – tai Cz.Miloszo ir Tomo Venclovos susirašinėjimas.

„Tiek sąlyčio taškų, toks didžiulis diapazonas Cz. Miloszo, svarbiausia – dvasinis diapazonas, kad beviltiška iliustruoti jo atsiminimus. Reikia suteikti tą erdvę, kurią sukuria iškilios asmenybės ir keliauti ta erdve ir keliauti laiku. Nes knyga neapsiriboja tik prieškariu, tais metais, kai Cz. Miloszas Vilniuje tiesiogiai įgijo patirtį. Mes nukeliaujame žymiai toliau, į sovietinį pokarinį laiką, apie kurį jis kalbasi su T. Venclova, polemizuoja, skaudžiai išgyvena.

Žinoma, rūpi jiems ne ta estetika architektūrinė, amžinas įvaizdis barokinio miesto, rūpi sociumas, kuris kito nuo Cz. Miloszo vaikystės, T.  Venclovos paauglystės, kurią Vilniuje patyrė. Pakito visuomenė vilnietiška, pakito urbanistinis veidas, praradome po karo, ką liudija Bulhako dokumentacija. Ji prasmingai sujungia Cz. Miloszo laišką ir T. Venclovos atsakymą, tai laikas, kai mes praradome miestą, o knygą užbaigia A. Kunčius, kur mes matom bobules ir naujus personažus“, – kalbėjo fotografijos istorikė, knygos sudarytoja Margarita Matulytė.

Knygą visuomenei ketinama pristatyti rudenį.