„Visiems vaikams, kaip ir suaugusiems, kenkia mažo biudžeto laidos – pigus biudžetas gimdo pigią laidą“, - mano „Tele bim-bam“ siela Neringa Čereškevičienė.

Artėjančio šios LTV laidos 20-mečio jubiliejaus proga „Vilniaus dienos“ portale ji viešėjo su vyriausia "Tele bim-bam" (TBB) dainininke Ieva.

N.Čereškevičienė apgailestavo, kad sunkmetis nustekena kokybiškas laidas, o jų vietoje dygstantys projektai tėra programų „skylių“ maskuotė.

„Laidos atsiradimą pirmiausia sąlygoja idėja ir meilė vaikui. Jeigu laidos misija - užpildyti eterį, tuomet laidos visai kiti uždaviniai. Šis laikas toks, kad stengiamasi viską daryti kuo pigiau, o taip negali protingai ir gerai kurti laidos. Tikiuosi, kad viskas pagerės“, - vylėsi „Tele bim-bam“ kūrėja.  

N.Čereškevičienė savo laidelės gerbėjams pranešė ir liūdną naujieną – „Tele bim-bam“ jau antrą savaitgalį nematyti LTV eteryje ir artimiausiu metu jos nebebus. Mat televizija nusprendė paankstinti laidos vasaros atostogas. Tačiau liūdėti „Tele bim-bam“ neturi laiko – intensyviai ruošiasi didžiajai gimtadienio šventei, kuri Mamos dieną, gegužės 2-ąją, vyks "Siemens" arenoje. Trijų valandų koncertas bus unikalus ir tuo, kad jo metu bus siekiama šypsenų rekordo.

- Pradėjusi kurti „Tele bim-bam“, tikėjotės, kad ji gyvuos 20 metų?

Neringa: "Nieko negalvojau. Tiktai gerų atsitiktinumų dėka mes dar gyvi :) Iš tikrųjų tikėjimas, valia ir meilė Lietuvai veda mus šitame kelyje. Todėl per tuos 20 metų mes keitėmės, startavome kaip laida vaikams , dabar esame kaip šeimyninis judėjimas".

Ieva: "Aš nieko negalvojau, kai pradėjau dainuoti, tik dainavau apie gerą daiktą televizorių, konkurentas jam buvo tik mikrobangų krosnelė. Niekada savęs neklausiau, kada nustosiu dainuoti, nes baisu buvo ir paklausti, nes nenoriu baigti dainuoti"

- Ar esate numatę su „Tele bim-bam“ koncertuoti Lietuvos miestuose ne tik gimtadienio proga?

Neringa: "Mus visada kviečia kiti miestai ir su mielu džiaugsmu lekiam. Pvz., pernai „Tele bim-bam“ sostine paskelbta Klaipėda, nes ten daugiausia koncertavome. Vaikams labai patinka koncertuoti."

- Mokytojų darbas sunkus, o ir tėvai žino, kad net savus vaikus kažko išmokyti reikia daug kantrybės. Iš kur jūsų tokia "geležinė" kantrybė ir "plieniniai" nervai „arti“ net 20 metų?

Ieva: „Dėl to, kad bendrauja su mumis ne kaip su vaikais, o kaip su lygiais. Esmė - gerai praleisti laiką, visi į TBB ateina savu noru.“

Neringa: „Mano pagrindinis uždavinys - "atidaryti" vaiką, o ne išmokyti stovėti scenoje. Noriu, kad jis būtų laisvas - tada jis būna kūrybiškas ir improvizuojantis. Iš čia ir ta kantrybė, nes kai stebi mažus ir charizmatiškus, atrandi daug dalykų, ko galima ir pačiam pasimokyti. Energijos užtektinai gavau iš mamos ir tėčio ir už tai jiems kasdien dėkoju - už tą "batareiką" .

- Ar norėtumėte būti nominuota metų moterimi?

Neringa: „Apie tokią nominaciją iš tikrųjų niekada nebuvau pagalvojusi.. Ką ji duoda? Aš ir taip esu metų mama. Man kiekvieną dieną Rapolas tą sako: "Žinok , mama, aš ir dabar tave myliu, bet, kai būsiu paauglys, irgi tą darysiu“.

- Kaip sugebate pritraukti vis naujus vaikus? Juk šiuolaikiniai vaikai - nebe tie, kuriuos "pamatėte" prieš 20 metų. Kiek dar kartų žadate užauginti?

Neringa: "Turiu savo estetinio lavinimo mokyklėlę, kurioje mokosi 2-6 m. studentai, tai daugiausia iš ten pritraukiu. Anksčiau būdavo rengiami konkursai. Esu girdėjusi ne vieną gandą, kad pas mus tik draugų vaikai renkasi, bet iš tikrųjų mes per vaikus pasidarome draugais. Tai yra didelė mums visiems dovana. Kartų užauginsime pagal poreikius - sustoti nežadame: duos Dievulis noro, entuziazmo, naujų, įdomių vaikų, jei visiškai nesugrius televizijos klausimas ir t.t. "

Ieva: "Man buvo baisu. Laikraščiuose buvo paskelbtas konkursas, mama mane papuošė pačiais negražiausiais mano marškiniais ir nuėjome. Buvo baisiai didelė salė, reikėjo padainuoti dainelę, mus nufilmavo, pažiūrėjo, o po kiek laiko sulaukėme skambučio. Taip ir prasidėjo visas 20-metis. Pirmosios laidos buvo pačios nerealiausios visame pasaulyje. Tai buvo pirmas vaikiškas dalykas, visiškai kitoks nei kiti tada buvę."

- Kiek dar dainuosite tas pačias dainas? Ar pati sau nenusibodote?

Neringa: „Ačiū už klausimą. Ne sau jas dainuoju, nuolat turime "priaugantį" žiūrovą. Kviečiu ateiti į gimtadienį – padainuosim. O šiaip linkiu daugiau šypsotis šį pavasarį. Viskas bus gerai.“

- Ar pasikeitė vaikų tėveliai per 20 metų? Tapo įnoringesni, laisvesni, supaprastėjo?

Neringa: „Su tėveliais viskas tvarkoje. O ypatingai turiu pagirti tėčius, kurie, kaip parodo laidos lankomumas, jau visiškai atsakingai suvokia laiko investicijas į vaikelį. Ateina pilnos šeimos ir tai yra smagu. O tėvelių visada visokių buvo ir bus.“

Ieva: „Iš tikrųjų mano tevai labai daug padarė. Mano tėtis vedžiodavo į Keistuolių teatrus. Visa šeima turėtų palaikyti vaiko kažkur dalyvavimą.“

- Kada atvažiuosite ir į kaimus?

Neringa: „Lietuvoje tiek daug  kaimų... Iš tikrųjų visus pakviesčiau sulėkti gegužės 2 d. į Vilnių: jūs mums pyragą - mes jums dainų krūvą ir gerai praleisime laiką“.

- Ar niekada jūsų iš LTV neviliojo konkurentai? Sutiktumėte išeiti į kitą kanalą dėl geresnės algos?

- Sutikčiau išeiti į kitą kanalą dėl geresnių sąlygų pačiai laidai, dėl geresnių kūrybinių sąlygų, o komercinėse televizijose geresnėmis algomis, kiek žinau, nesimėto. Kad ir kaip būtų, esu savo pirmosios ir vienintelės televizijos patriotė ir norėčiau tikėti, kad mano laidos formatas pilnai atitinka nacionalinio transliuotojo misiją.

- Kaip manote, kiek tėvai turėtų išleisti vaikų laisvalaikiui per mėnesį?

Ieva: "Šiuo atveju daugelio vaikų laisvalaikis yra visos šeimos laisvalaikis. Nėra tokios nustatytos sumos, nes tai priklauso nuo to, kas ko nori."

Neringa: "Labai geras klausimas ir manau, kad tai pirmiausia ne piniginis klausimas. Palaikyčiau Ievą - esu už šeimyninį laisvalaikį, nes, kaip rodo patirtis, kuo ilgiau būni su vaiku, tuo labiau jie nori būti su mumis ir dėl to kartu suvalgyta ledų porcija įgauna pačią didžiausią kainą."

- Tikitės sulaukti „Tele bim-bam“ 50-mecio? Nekilo minčių perleisti vedėjos vairą sūnui ar dukrai?

Neringa: "Dėl sūnaus ir dukros, trumpai tariant, taip, kilo minčių – tik klausimas, kuriam. Taip toli apie 50-mečius negalvoju. Tiesiog reikia džiaugtis kiekvieną dieną dirbant tą darbą, stengtis nepadaryti klaidų, dėl kurių vėliau būtų gėda, o tada žiūrėk ne už kalnų ir 50-metis."

- Ar rašote blogą? Neplanuojate kurti savo „telebimbamiškos“ svetainės – ne tik su dainų tekstais, bet ir kitomis atrakcijomis vaikams?

Neringa: "TBB svetainė yra: www.telebimbam.lt. Ją tobulinti ir minčių, ką ten veikti, tikrai yra. Sau esu davusi nerašytą pažadą, kad po 20-mečio reikia ten rimtai su šluota prasieiti. Su šluota ir naujomis idėjomis."

- Kuo norėjote būti vaikystėje?

Neringa: "Balerina arba traktoriste. Kodėl? Nes labai anksti išmokau tarti "r" raidę: baleRRRRina, tRRRaktoriste, RRRežisieRRRe... Išėjo per vidurį - režisiere: šokanti traktoristė arba arianti balerina."

Ieva: "Norėjau būti daktare - gyvūnėlių."

- Kaip manote, kokia „Tele bim-bam“ sėkmes paslaptis? Kaip pavyksta išsilaikyti tiek metų eteryje, kai dauguma projektų krenta vos po sezono?

Ieva: „Manau, dėl to, kad viskas daroma labai nuoširdžiai ir tai persiduoda per ekraną, per koncertus. Ir daroma su dideliu noru padaryti kažką gerą, o ne tik užpildyti eterio laiką. Taip pat gana originali idėja buvo ir yra. Nemanau, kad kas nors galėtų pakartoti.“

Neringa: „Pirmiausia savo idėjos suradimas ir tikėjimas ja. O kitas dalykas - tikra meilė vaikams, jų supratimas. Ar tai sunku? Taip. Bet įmanoma. To išmokstama. Vėliau prasideda profesionalumas, tiesioginio eterio reikalai. Mūsų ir dainos populiarios dėl to, kad jos yra nuoširdžios, pataikančios ne tik į vaikiuko , bet ir į suaugusiųjų širdeles. Mes nesame didaktiški - tai ta forma, kuri galėtų greitai pribaigti bet ką. Mūsų didaktika giliai paslėpta.“

- Ką laikote savo konkurentais?

Neringa: „Įdomu, kokioje erdvėje, kur? Esu iš žmonių, apie tai negalvojančių, - tai viena iš mūsų nenugesimo priežasčių. Tokioje bendroje vaikiškos pozicijos erdvėje - gal "Keistuoliai", nes jie taip pat neša sukultūrintą muzikinę pramogą - gerąja prasme.“

- Kiek „Tele bim-bam“ turi dainų?

Ieva: „Oh. Aš neskaičiavau.“

Neringa: „Su "Voro vestuvėmis" gal apie 70. Ir visos labai gražios.“

- Ar turite paslaptį, kaip, senstant kūnu, nepasenti dvasia - tiek, kad liktum įdomus vaikams? Ką daryti, kad nepritrūktų kantrybės, noro, jėgų su vaikais - savais ar svetimais - "pasi-tele-bim-baminti"? Atrodo, didžiausias komplimentas suaugusiam žmogui yra pagyrimas, kurį jis išgirsta iš bet kurio amžiaus vaiko: "Su tavimi įdomu".

Neringa: „Vaikai taip nesako. Niekada taip nesako. Vaikai kitaip tai išreiškia: pribėga, iš 10 metrų šoka, apsikabina ir stipriai perskelia lūpą, norėdami pabučiuoti. Reikia džiaugtis tuo, ką darai ir viskas, o vaikai tik padeda. Buvimas šalia jų ir jaunina - juk va, šneki su Ieva ir negali kalbėti kaip su „babce“. Reikia būti atviram pasauliui.“

Ieva: „Nežinau, nes tik dabar pradėsiu senti, tai tik dabar pradėsiu kažką daryti, kad nepradėčiau senti. Manau, reikia nuolat kažką daryti, neužsidaryti kažkokiuose rėmuose.“

- Ko suaugusiems būtų galima pasimokyti iš vaikų?

Neringa: „Tiesumo, nuoširdumo  ir džiaugsmo kiekvienos dienos smulkmenose, nes jie dar nežino, kad gali būti kitaip. Ir gal šviesaus pasaulio suvokimo. Nesužaloti vaikai viską mato šviesiomis spalvomis.“

Ieva: „Žingeidumo.“

- Kas jums labiausiai įsiminė per tuos dvidešimt metų?

Ieva: „Viskas visada buvo labai smagu, su visais susidraugauji.“

Neringa: „Aš nesuvokiu tų 20 metų. jei mes šiandien švęstume TBB dešimtmetį, sakyčiau - 10-metis. Iš tikrųjų, užaugantys vaikai, kai vaikai tampa gerais žmonėmis. Nori nenori pradedi galvoti, kad tu prie to prisidėjai. Ryšys su žmonėmis, kurio turbūt nebūtų, jei tos veiklos nebūčiau pradėjusi. Pagalvoji apie žmogų - ir šilta. Tai jau prabanga, sakyčiau.“

Kaip N.Čereškevičienė atsakinėjo į portalo lankytojų klausimus, galite perskaityti čia.