2005 m. britų televizijos kanalas "Channel 4" daugiau kaip 60 muzikos industrijos specialistų paklausė, kurį pasirodymą jie vertina kaip geriausią visų laikų roko koncertą. Reikia pripažinti – pasirinkimo netrūko: garsusis "Pink Floyd" turas "The Wall", geležinę uždangą griovęs 1991 m. "Monsters of Rock" Maskvoje, legendinis Vudstoko festivalis (apklausoje likęs antroje vietoje). Visus pralenkė 20 min. trukusi labdaringo koncerto dalis, už kurią grupė negavo nė cento. Tai grupės "Queen"  pasirodymas "Live Aid" 1985-aisiais.

"Live Aid" idėja

Norint suprasti šio pasirodymo reikšmę kultūriniame kontekste, verta pakalbėti apie visą "Live Aid" koncertą. 1984 m. Vakarus šokiravo televizijų kanalų transliuojami vaizdai – Etiopijoje prasidėjęs maras, pareikalavęs daugiau nei 400 tūkst. gyvybių.  Prisidėti įveikiant šios katastrofos padarinius nusprendė ne tik politiniai veikėjai, bet ir menininkai, vienas iš kurių buvo Bobas Geldofas.

Airių muzikantui, išgarsėjusiam kaip pankgrupės "The Boomtown Rats" nariui, kilo idėja sukviesti žinomiausius to laiko muzikantus ir įrašyti dainą, iš kurios uždirbti pinigai būtų skirti kovai su maru Afrikoje. Taip buvo sukurtas singlas "Do They Know It‘s Christmas?", parašytas paties B.Geldofo ir škotų muzikanto Midge Ure.
Įrašant dainą sutiko dalyvauti žinomi atlikėjai Bono, George'as Michaelas, Stingas. Daina atitiko tuo metu populiaraus "synthpop" žanro standartus, tad įrašo sėkmė neturėtų stebinti. Ši daina tapo visų laikų greičiausiai parduotu įrašu Didžiojoje Britanijoje ir iki šiol yra antras daugiausia uždirbęs singlas Anglijoje (1997 m. jį pralenkė Eltono Johno daina "Candle in the Wind", išleista norint pagerbti žuvusią princesę Dianą).

Idėją suorganizuoti labdaringą koncertą B.Geldofui pasiūlė kitos žinomos grupės "Culture Club" vokalistas Boy George'as. Po kelių mėnesių planavimo susiformavo grandiozinio koncerto idėja – "Live Aid" vyko tuo pačiu metu dviejuose miestuose: Londono Vemblio stadione, kuriame telpa 72 tūkst. žmonių, ir JAV, Filadelfijos JFK stadione, į kurį susirinko 100 tūkst. žmonių.

Prie projekto prisidedant vis daugiau žmonių, augo ir jo dydis. Ypač daug prisidėjo Tony Verna, televizijos prodiuseris, vykdęs televizijos transliacijų Amerikoje revoliucinius pertvarkymus. Jo pažintys padėjo "Live Aid" patekti į Filadelfijos stadioną ir televizijos ABC eterį geriausiu laiku. Tokio dydžio pasirodymas sugebėjo pritraukti garsiausių to meto atlikėjų dėmesį, užtikrinusį "Live Aid" sėkmę.

Po pasirodymo paaiškėjo, kad koncertą stebėjo 1,9 mlrd. žmonių (trečdalis to meto pasaulio populiacijos) daugiau kaip 150 pasaulio šalių – tai didžiausia visų laikų televizijos transliacija. B.Geldofas, organizuodamas "Live Aid", tikėjosi surinkti bent milijoną svarų pagalbai Afrikoje, tačiau šį skaičių sugebėjo viršyti. Surinktų pinigų suma – 150 mln.

Atlikėjai ir motyvai

Didžiulis pasaulio (ir televizijų) susidomėjimas pritraukė didžiausius to laiko muzikantus. Vieniems tai buvo proga priminti apie save, kitiems – pristatyti save visam pasauliui. Puikus šios progos išnaudojimo pavyzdys – U2 pasirodymas Vemblio stadione. Tuo metu dar kylanti, bet vis daugiau gerbėjų dėmesio sulaukianti airių grupė nusprendė nepristatyti savo naujų dainų, bet pademonstruoti save kaip puikiai gyvai skambančią grupę – per 20 min. pasirodymą U2 atliko tik dvi dainas, viena iš jų – 14 min. trukusi dainos "Bad" versija.

Ne viskas vyko taip sėkmingai – per "The Who" pasirodymą sprogus saugikliui, sutriko transliacija, o koncerte buvę žmonės išgirdo chaotišką, mažai repetuotą pasirodymą. Tokio dydžio koncerte buvo sunku išvengti ir techninių nesklandumų ant scenos – Paului McCartney atliekant "Let it be" sugedo vokalisto mikrofonas, bet į pagalbą atlikėjui atėjo publika.

Amerikos atlikėjų pasirodymai išsiskyrė didelių grupių sugrįžimu į sceną – "Black Sabbath", "Led Zeppelin" ir "Crosby", "Stills", "Nash&Young". Su "Black Sabbath" koncertavo į grupę sugrįžęs Ozzy Osbourne'as, o "Led Zeppelin" mirusį būgnininką Johną Bonhamą pakeitė Philas Collinsas ir Tony Thompsonas. Šis pasirodymas buvo išskirtinis blogąja prasme. Prikimęs Roberto Planto balsas, nederanti Jimmy Page'o gitara, įrangos problemos ir tiesiog, anot R.Planto, prastas būgnininkų pasirengimas lėmė, kad tai buvo vienas prasčiausių grupės pasirodymų per visą jos istoriją. Grupės nariai buvo taip nusivylę savo koncertu, kad uždraudė bet kokius įrašo retransliavimus (tad tuomečiai VHS įrašai tapo savotiška kolekcininkų retenybe).

Iš viso koncerte "Live Aid" pasirodė daugiau kaip 50 grupių, tačiau viena iš jų sukūrė įsimintiniausią pasirodymą – puikiai surepetuotą, ekonomiškai ir techniškai apgalvotą, prikausčiusį visų žiūrovų dėmesį. Tai grupė "Queen".

"Queen": poreikis reabilituotis

Grupė "Queen" susibūrė 1970 m. Londone susitikus pažįstamiems studentams ir per atrankas suradus gerą bosistą. Grupės nariai – bosistas Johnas Deaconas, gitaristas, iki šiol su "Queen" programa keliaujantis po pasaulį Brianas May, būgnininkas Rogeris Tayloras ir ekscentriškasis, vienas geriausių visų laikų vokalistų Farrokhas Bulsara, labiau žinomas kaip Freddie Mercury.

Grupė savo karjerą pradėjo atlikdama progresyvųjį roką, kai kur priartėjantį net prie sunkiojo metalo, tačiau greitai atrado savo sėkmės formulę – tai įvairių stilių paveiktas, tinkamas radijai, tačiau tikrai nepigus rokas. Grupės koncertai sparčiai didėjo savo lankytojų skaičiumi ir rengiamais šou, persikeldami į didžiausius stadionus, – 1981 m. "Queen" koncertą Argentinoje stebėjo 300 tūkst. žmonių.

1984 m. grupė išleido trigubai platininį albumą "The Works" ir iškeliavo į turą, per kurį kontroversiškai pasirodė PAR. Už šiuos pasirodymus "Queen" sulaukė didelės kritikos – dėl tuo metu vykusios rasinės segregacijos Jungtinės Tautos boikotavo pasirodymus PAR, tad už koncertą grupė buvo ne tik nubausta muzikantų sąjungos pinigine bauda, bet ir buvo įtraukta į Jungtinių Tautų nepageidaujamų grupių sąrašą.

Po kilusių skandalų grupei reikėjo susigrąžinti savo reputaciją ir nukreipti dėmesį nuo išorinių problemų į muziką. Priešingai nei kitos grupės, neskyrusios daug dėmesio 20 min. pasirodymui, "Queen" ilgai ir atsakingai rengė ir repetavo savo programą. Siekdami, kad grupė kuo sėkmingiau pasirodytų, grupės vadybininkai ir inžinieriai ėmėsi gudrybių – grupė užsitikrino svarbiausią eterio laiką (pasirodymas prasidėjo 18 val. Londone), o grupės inžinierius prieš koncertą slapta sukeitė garso sistemos ribotuvus, tad "Queen" atliekami kūriniai skambėjo daug garsiau nei kitų atlikėjų. Turėdami tenkintis scena be dekoracijų ir paprastu apšvietimu, grupės nariai žinojo, kad turės kliautis tik savo pasirodymu.

Kitoks F.Mercury

"Queen" užlipus į sceną, didžiausios baimės nepasitvirtino – grupės narių nepasitiko švilpianti publika. Pirmajam kūriniui grupė pasirinko vieną žinomiausių savo dainų – "Bohemian Rhapsody". 1975 m. išleistas kūrinys sulaukė didelio publikos pritarimo – ji dainavo kartu nuo pirmų teksto eilučių. Beveik per visą dainą operatoriai rodė F.Mercury – grupės veidą. Kasdieniame gyvenime jis buvo uždaras ir kuklus (visą karjeros laikotarpį F.Mercury nenoriai duodavo interviu ir mėgo uždarą gyvenimą), tačiau ant scenos pasirodė kitoks žmogus – ekspresyvus, energingas.

Po įžangos įstojo visa grupė ir daina virto klasikine roko balade – lėtu, akcentuotu būgnų ritmu, minimaliai skambant instrumentams, kur pagrindinis vaidmuo teko F.Mercury vokalui, kurį vėliau pakeitė Brianas Maysolo. Grupė nusprendė atlikti tik pirmąją kūrinio pusę – taip ne tik sutaupydami laiką (visa daina trunka penkias su puse minutės), tačiau ir neatlikdami sudėtingos, gyvai neatkartojamos antrosios kūrinio dalies (įraše skamba daugiau kaip 180 vadinamųjų perklojimų).

Dar nenutilus paskutinėms natoms, F.Mercury pasiėmė savo simbolinį mikrofoną su pritvirtintu stovu ir grupė pradėjo kitą savo hitą – "Radio Ga Ga". Čia atsiskleidė viena iš daugelio F.Mercury stipriųjų pusių – gebėjimas papirkti visą stadioną. Jis drąsiai judėjo po visą sceną, nuolat bendravo su arčiausiai esančiais publikos nariais. Didžiausia kulminacija pasiekta atliekant priedainį, kai F.Mercury paraginti gerbėjai ėmė skanduoti ir ploti.

Nors stadione nebuvo susirinkę tik "Queen" gerbėjai (tą pačią dieną grojo dar 30 skirtingų atlikėjų), stebint priedainio scenas sunku tuo patikėti. Galime stebėti net plojimo bangas – arčiausiai scenos stovinčius aistruolius garsas pasiekia greičiau nei Vemblio galą. Šioje dainoje girdėti dar viena išskirtinė "Queen" savybė – stiprios, gerai išnaudojamos vokalo harmonijos. Visi grupės nariai galėjo pritarti F.Mercury, kartais kurdami net ir keturbalses harmonijas (dažniau tai girdime studijų įrašuose).

Koncertas koncerte

Po "Radio Ga Ga" F.Mercury imasi "Queen" koncertams būdingo žaidimo su publika "klausimas ir atsakymas". Pradėdamas nuo paprastų skiemenų "eh-oh" kvarta žemyn ir didžiąja sekunda į viršų, F.Mercury pereina į vis sudėtingesnes vokalizes – jis tarsi operos vokalistas, prasidainuojantis prieš pasirodymą, tačiau pritariant 72 tūkst. balsų.
Viena ilgai pratęsta nata buvo praminta "nata, kurią girdėjo visas pasaulis" ("The Note Heard Round The World" ). Ironiška, kad grupės "Duran Duran" vokalisto Simono Le Bono nepataikyta falceto nata vėliau vakare buvo praminta "netikusia nata, kurią išgirdo visas pasaulis".

Vėliau "Queen" imasi 1984 m. išleisto "Hammer To Fall" – vieno iš tuo metu parduodamų albumo "The Works" singlų. Dainoje vėl girdėti "Queen" keturbalsės harmonijos, dar labiau sustiprinančios dainos priedainius.

F.Mercury žinojo, kad jį stebi visas pasaulis, tačiau tai nesutrukdė gašliai šokti su operatoriumi – ant scenos pasirodė ne F.Mercury kaip žmogus, o scenos asmenybė. Dar vienas "Queen" kontrastas – energingas, nenustygstantis vietoje F.Mercury ir ramus, beveik be emocijų solo grojantis B.May, pasižymintis savitu grojimo stiliumi ir skambesiu (rankų darbo gitara).

Prieš atlikdama kitą dainą, grupė pakeitė instrumentuotę – F.Mercury paėmė elektrinę gitarą, B.May – akustinę, o prie fortepijono prisėdo dar vienas muzikantas. F.Mercury dainą dedikavo "tik visiems gražiems susirinkusiems", tačiau greitai pasitaisė: visi čia esantys gražūs – ir padėkojo atėjusiesiems į koncertą.

Kita daina – "Crazy Little Thing Called Love", dar vienas žinomas "Queen" singlas, išleistas 1979 m. Tai viena labiausiai popžanrą atitinkančių grupės dainų, ir F.Mercury tai puikiai išnaudojo, leisdamas publikai atlikti vieną iš priedainių. Dainą pabaigė B.May gitaros solo, tačiau visas operatorių dėmesys buvo nukreiptas į F.Mercury ir jo žaidimą su publika.

Kitą dainą publika atpažino nuo pirmųjų žinomo būgnų ritmo dūžių ir pradėjo ploti net neprašyta – tai 1977 m. išleista "We Will Rock You". Ši trumpa daina jau buvo tapusi roko himnu, tad puikiai suskambėjo pilname stadione, pritariant publikai. Po dainos nespėjus nutilti plojimams, F.Mercury grįžo prie fortepijono ir nuskambėjo paskutinė daina – "We Are the Champions".

1977 m. išleista roko baladė sulaukė didžiulio publikos pritarimo. Tai buvo puikiai parinkta paskutinė daina – ramius, akustinius posmus keitė visiems žinomas priedainis, dainos pabaigoje dar kartą pakartotas kelis kartus. Operatorius vėl fiksavo banguojantį stadioną. "We Are The Champions" baigiamas ilga, surepetuota nata ir  F.Mercury bučiniu publikai.

Per 20 min. "Queen" su F.Mercury sugebėjo pavergti kiekvieną atėjusįjį į stadioną ar žiūrėjusįjį koncertą per televiziją. Tai buvo puikiai surepetuotas, atsakingai atrinktos programos koncertas, įamžinęs "Queen" kaip vieną stipriausių gyvai pasirodančių grupių ir F.Mercury kaip simboliu tapusį roko grupės lyderį.

Nauda projektui ir grupei

Iškart po koncerto grupės pasirodymą įvertino ir užkulisiuose klausęsi muzikantai. Pasak liudininkų, E.Johnas iškart pas pasirodymo nuvyko pas grupės narius ir keikdamasis pripažino, kad šis šou priklausė "Queen" ("You Bastards, You Stole The Show! ).

Po pasirodymo "Live Aid" grupės albumų ir singlų pardavimas šoktelėjo kelis kartus, o praėjus keliems mėnesiams "Queen" pradėjo įrašyti naują albumą "A Kind of Magic" ir išleido sėkmingą singlą "One Vision". Kitas turas buvo ypač sėkmingas, jį "Queen" pabaigė 1986 m. rugpjūčio 9 d., pasirodydami 300 tūkst. žmonių publikai. Deja, tai paskutinis "Queen" pasirodymas.

Nuo 1987 m. grupės gerbėjai matė vis prasčiau atrodantį F.Mercury ir, nors visa bulvarinė britų spaudė rašė, kad jis serga AIDS, dainininkas šiuos gandus neigė iki pat savo mirties dienos. Imta vis dažniau kalbėti apie F.Mercury sveikatą ir lytinę orientaciją, vis mažiau – apie "Queen" muziką. F.Mercury mirė 1991 m. lapkričio 24 d.

Nuo to laiko "Live Aid" pasirodymo reikšmė tik išaugo. Stebėdami koncertą matome ne tik roko grupės pasirodymą, tačiau ir muzikos legendą. "Queen", kurio lyderis buvo F.Mercury, sugebėjo užkariauti didžiausius stadionus, nurungti didžiausias to meto grupes ir nutildyti didžiausius kritikus. Tai grupė, kuri rengė aukščiausios klasės pasirodymus – atsakingai parengtus, surepetuotus, skirtus visiems gerbėjams pamaloninti.