Per akmeninę jūrą – Nojaus laivu

Per akmeninę jūrą – Nojaus laivu

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9.) 17.30 val. - Liudo Pranciškaus (Virginijaus Vyšniausko) trečiosios poezijos rinktinės „Akmeninė jūra“ pristatymas ir knygos iliustruotojo Ryto Jurgelio tapybos parodos atidarymas. Renginį ves literatūrologė Sondra Simonaitienė, ištraukas iš knygos skaitys aktorius Liudas Vyšniauskas.

Slapyvardis – kaip nuoroda

Liudo Pranciškaus slapyvardį V.Vyš-niauskas pasirinko kaip ženklą, nusakantį priklausomybę tėvams ir protėviams: tėvas, senelis, dėdės buvo arba Pranciškai, arba Liudai.

Virginijus gimė ir užaugo Klaipėdoje, Žvejybos uosto priemiesčiuose, kurie visada turėjo savąją specifiką: girti jūreiviai, prostitutės, sentikių kapinės, rusų kalba, kone tapusi gimtąja šiam miesto pakraščiui.

1980-1984 metais Virginijus studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Jam buvo suteikta kultūros švietimo darbuotojo kvalifikacija ir garbingas liaudies teatro režisieriaus vardas. Tačiau keletą mėnesių padirbėjęs Agluonėnų liaudies teatre suvokė, kad ne ten jo vieta, kad ne to siekta gyvenime.

Kūrybiški metai

Tada atsidūrė Maskvoje, 1985-1991 metai prabėgo GITIS (Rusijos teatro meno akademijoje). Grįžęs statė spektaklius Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių teatruose. O nuo 1993-iųjų pradėjo savo pedagoginę karjerą , kuri tęsėsi iki 2005-ųjų ir buvo labai vaisinga kūrybiškai. Būtent tuo laikotarpiu gimė trys V.Vyšniausko poezijos knygelės.

1995-aisiais jis debiutavo Kaune išleistu rinkiniu „Ledo lieptas“, į kurį sudėjo geriausius 1987-1995 metų eilėraščius. „Benamis paukštis“ pasirodė 2003-iaisiais, reziumuodamas autoriaus 1995-2001 metų kūrybą. Poetinių vaizdaraščių knyga „Akmeninė jūra“, išėjusi 2007-ųjų pabaigoje, apžvelgia paskutinių šešerių metų V.Vyšniausko kūrybinius ieškojimus ir atradimus. Dvi pastarąsias knygas išleido Klaipėdos universiteto leidykla.

Absoliutus klaipėdietis

Jau treji metai V.Vyšniauskas yra absoliutus klaipėdietis. Iki tol „gyvenamoji“ geografija buvo plati: Klaipėda, Maskva, Kretinga...

Trečioji poezijos knyga gimė būtent čia, Klaipėdoje, ir šio laikotarpio poezija yra labai miestietiška savo urbanistika - tiek dvasine, tiek architektūrine, tiek ideologine.

„Pagal Bibliją Dievas nekūrė miesto. Miestą sukūrė žmogus. Pastebiu, kad mano tauta, visa Europa, o ir visas pasaulis sparčiai „miestėja“. Apmaudu, kad „miestėdami“ mes pamažu nužmogėjame, nupoetėjame. O juk lietuviai visada buvo poetiškai mąstanti tauta. „Akmeninėje jūroje“ skęsta mano amžininkų Nojaus laivas. Dabar man atrodo, kad tai paskutinė mano knyga, kad daugiau nerašysiu, bet kažin... Pats nelabai tuo tikiu”, - prisipažino V.Vyšniauskas.

Seni geri bičiuliai

Su Rytu Jurgeliu jiedu pažįstami nuo Šiaulių dramos teatro laikų. Vėliau Rytas atvažiavo į Kretingą, o galiausiai emigravo į Palangą, tačiau tai nieko nepakeitė jų bendrystėje.

Rytas Virginijui yra vienas iš nedaugelio žmonių, su kuriuo jis gali tiesiog pasikalbėti.

Ne apie pinigus, ne apie kaimynus, o apie kūrybą, apie kuriančius žmones, apie MIESTĄ ir jo poveikį kūrybai.

Kadangi šiuo klausimu jų požiūris sutampa, nenuostabu, kad pastarojo knygos-vaizdaraščio iliustruotojas yra R.Jurgelis.

„Visko čia neišpasakosiu ir nesurašysi, - tarstelėjo V.Vyšniauskas. - Tiesiog kviečiu visus, kuriems esu nors kiek artimas, pabūti kartu šią pavakarę...