Jo teigimu, JAV universitetuose dėstoma itin daug skirtingų kalbų, įskaitant ir lietuvių kalbą. Nors daug kam tai gali atrodyti keista, daugelis amerikiečių noriai mokosi užsienio kalbų.
– Profesoriau, kas yra moderninių kalbų sąjunga?
– Moderninių kalbų sąjunga yra kalbų ir literatūros (naujųjų kalbų ir literatūros) dėstytojų ir tyrinėtojų sąjunga, apimanti JAV ir Kanadą. Organizacija labai didelė ir sena. Šiemet vyksta 77-asis jos suvažiavimas. Organizacijoje iš viso yra apie keliolika tūkstančių narių. Šiame suvažiavime, kuris vyksta Vašingtone, iš viso dalyvauja per 6 tūkst. dalyvių iš visų JAV universitetų, kolegijų. Taip pat, be abejo, jame dalyvauja Kanados ir net kai kurių Europos universitetų atstovai, kurie šiuo metu laikinai dirba JAV universitetuose.
– Kokios kalbos dėstomos JAV kolegijose bei universitetuose?
– Pagrindą sudaro prancūzų kalba ir literatūra. Tai yra sena tradicija. Prancūzų kalbos ir literatūros kultūrinės vertybės visuomet darė didelį įspūdį amerikiečiams. Ši tradicija išlikusi iki šiol. Sena ir plačiai veikianti yra germanų kalbų (arba tiksliau – vokiečių kalbos) dėstytojų sąjunga, kuri irgi turi daug narių. Mokyklose bei universitetuose ji yra antroji kalba pagal dėstymą.
Toliau rikiuojasi ispanų kalba. Galbūt kam nors atrodo keista, kad JAV svarbi ispanų kalba, bet ji reikšminga tuo, kad beveik visa Lotynų Amerika ispanakalbė. Su Lotynų Amerika JAV palaiko glaudžius santykius, amerikiečiai dažnai keliauja į Meksiką ir kitas regiono šalis, todėl jie noriai mokosi ispanų kalbos, juolab, kad ši kalba yra lengvai išmokstama. Tuo ispanų kalba skiriasi nuo, pavyzdžiui, slavų kalbų, kurios, būdamos kaitomosios, amerikiečiams gerokai sunkiau įkandamos nei nekaitomos ispanų ar prancūzų kalbos.
Nemažai dėmesio skiriame ir visoms kitoms kalboms. Pavyzdžiui, kai kur, ypač universitetuose, dėstomos skandinavų kalbos, olandų kalba. Po karo, pasikeitus politinei padėčiai ir JAV tapus vadovaujančia galybe pokariniame pasaulyje, daug dėmesio kreipiama į Azijos kalbas. Todėl daug kur dėstomos ir tyrinėjamos, pavyzdžiui, japonų, kinų kalbos. Didelis dėmesys kreipiamas į naująsias indų kalbas.
Mūsų, Pensilvanijos, universitetas netgi turi atskyrą Pietų ir Rytų Azijos skyrių, kuriame išskirtinis dėmesys kreipiamas į hindustani, urdu ir kitas regiono kalbas. Taip pat turime nemažą skyrių, kuriame dirbama kinų kalbos tyrinėjimo srityje.
– Ar dėstomos Rytų Europos kalbos – lenkų, čekų ir kitos?
– Rytų Europos kalbos priklauso grupei, kurią mes organizaciniu atžvilgiu vadiname slavų ir Rytų Europos kalbomis. Lenkų, čekų, serbų, kroatų kalbos priklauso slavų kalbų grupei. Kitos Rytų Europos kalbos – lietuvių, latvių, rumunų, vengrų – irgi dėstomos kai kuriose JAV aukštosiose mokyklose. JAV yra universitetų, kuriuose dėstomos netgi tos kalbos, kurios ir politiniu atžvilgiu, ir kalbančiųjų skaičiumi nevaidina didelio vaidmens.
– Būtų įdomu sužinoti, kuriuose universitetuose dėstoma lietuvių kalba?
– Lietuvių kalbos dėstymas JAV jau turi tradiciją. Kiekvienas lietuvis žino, kad lietuvių kalba ypatingai svarbi vadinamajai istorinei lyginamajai kalbotyrai. Ji tapo svarbi XIX a. pradžioje, atsiradus lyginamajai kalbotyrai. Lietuvių kalba buvo įtraukta į lyginamosios kalbotyros studijas. JAV kalbininkai, kurie ruošėsi tolesnei karjerai Europoje, susidūrė su lietuvių kalbos dėstymu, pavyzdžiui, vokiečių universitetuose.
Dėl to dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuvių kalba jau buvo dėstoma Prinstono universitete. Velionis profesorius Haroldas Hermanas Benderis, kuris turi daug nuopelnų nepriklausomos Lietuvos atstatymui, ten dėstė lietuvių kalbą iki pat mirties. Lietuvių kalba taip pat buvo dėstoma kai kuriuose kituose universitetuose, pavyzdžiui, Karolinos universitete. Vakarinėje mokykloje lietuvių kalba dėstoma ir dabar, pavyzdžiui, Kolumbijos universitete. Bet šiuo metu lietuvių kalbos dėstymo, ir apskritai baltų studijų, centras yra Pensilvanijos universitetas, kuriame turime pilną baltistikos programą (kiek ji galima JAV universitetų sąlygomis).
– Kaip seniausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, apskritai yra be galo svarbi lyginamai istorinei kalbotyrai.
– Lietuvių kalbos lytys yra tokios senoviškos ir pirmykštės, kad, sakysime, pacitavus tą lytį studentui arba slavų kalbas studijuojančiam mokslininkui, jam stačiai atsidaro akys. Lietuviškoji lytis parodo, kokiu keliu yra išriedėjusi, sutrumpėjusi slaviškoji lytis.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga.
Naujausi komentarai