Arba į sodą, arba į balių

Arba į sodą, arba į balių

Jau šį savaitgalį klaipėdiečiai galės rinktis – ar traukti į sodus ir pasinerti į pavasario darbymetį, ar vis dėlto išsiruošti į... balių. Klaipėdos muzikiniame teatre balandžio 21, 22, 29 ir gegužės 5 dienomis – P.Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ premjera.

Imlus gyvenimui

Ši operetė Klaipėdos muzikiniame teatre statoma pirmąkart. Pastatyme dalyvauja vien klaipėdiečiai artistai, jokių kviestinių žvaigždžių nebus. Betgi ir nereikia. „Mūsų teatras turi nemenką įdirbį operetės srityje ir šiam žanrui paruoštus artistus, - pabrėžė naujojo spektaklio dirigentas Stasys Domarkas. - Nuo 1993-iųjų, kai pastatėme „Grafą Liuksemburgą“, šioje scenoje rampų šviesą išvydo nemažai operečių, pelniusių publikos simpatijas.“ Todėl, anot Maestro, nebuvo jokio reikalo kažką kviestis iš šalies.

Kodėl pasirinkta būtent ši operetė, beje, šį sezoną pirmoji ir vienintelė Klaipėdos muzikinio teatro premjerų puokštėje?

„Tiesiog iškrito Abrahamo korta. Norėjome tokio kompozitoriaus, kurio nebūtų dar šio teatro repertuare, - atsakė S.Domarkas. - Jis – ne Štrausas, ne Kalmanas ir ne Leharas. Šis operečių kūrėjas – maždaug ant antros pakopos nuo viršaus. Bet jis šiame žanre padarė tai, ko jo pirmtakai nepadarė. Jis buvo imlus gyvenimui. Abrahamas pirmasis operetinėje kalboje panaudojo džiazo elementus, su jais sujungdamas tam laikmečiui (operetė parašyta 1932 metais) būdingą muziką. Įdomūs jo valsai bostonai, bet kartu naudojami ir štrausiški valsai, greta – fokstrotai ir kitos trečiojo bei ketvirtojo dešimtmečių muzikai būdingos melodijos. Nuo Abrahamo operečių prasidėjo miuziklai.“

Anot dirigento, šiapus Baltijos „Balius Savojoje“ statytas sovietmečiu Rygos operetės teatre, kurio dabar jau nebėra, vėliau – Estijos operos teatre, paskui – Kauno muzikiniame teatre, o prieš porą metų – ir Panevėžio muzikiniame teatre. Netrukus jis bus ir Klaipėdos muzikinio teatro repertuare.

Pilnas optimizmo

„Šio kūrinio kelias ne atsitiktinis - tai išbandytas veikalas, - teigė S.Domarkas. - Ne tik muzika patraukli. Šmaikštus, įdomus šios operetės libretas.“

Operetės fabulą sudaro įvykiai, kuriuos išprovokuoja balius Savojoje. Jis ypatingas tuo, kad kartą per metus į Nicą suvažiuoja damos ir ponai, ištroškę sensacingų ir skandalingų naujienų...

...O tokias naujienas galima rasti pirmiausia ten, kur renkasi aukštuomenės ir žiniasklaidos atstovai. Be to, „Figaro“ redakcija turi ypatingą privilegiją kasmet įsteigti premiją – brangią taurę – už didžiausią Savojos baliaus sensaciją, kuri akimirksniu radijo bangomis pasklinda po visą pasaulį. Kam taurė atiteks šį kartą?.. Ar Madlenai, kuri praneš mažytę sensaciją, kad ji, markizė Madlena de Fobla, kardinolo dukterėčia, palatos prezidento pusseserė, markizo Aristido žmona, ką tik apgavo savo vyrą?.. Ar Deizei, kuri atvyko iš Amerikos tam, kad prisipažintų esanti populiarusis šlagerių kompozitorius Žozė Pasodoblis ir išmokytų visus susirinkusiuosius šokti naują šokį?..

„Bus tikras balius, - žadėjo spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys. - Tai turčių ir bohemos šventė scenoje. Šis kūrinys šiandien žavus ir aktualus tuo, kad jis pilnas optimizmo. Nieko sunkaus, slegiančio – viskas lengva, plaukia kaip vanduo. Veiksmas vyksta ant jūros kranto, todėl scenoje bus kriauklės, vandens motyvų... Juk vanduo – pirmapradis dalykas – švarus, skaidrus... Operetės siekiamybės tokios ir yra – optimizmas, šventė ir pramoga. Ir šio kūrinio veikėjai pramogauja, ieško flirto, linksmybių. O bepramogaujant visko nutinka... Bus net šeimyninių dramų, daug meilės, ir intrigų netrūks. Bet viskas baigsis laimingai.“

Bus aukso ir sidabro

„Balius Savojoje“ - antroji režisieriaus R.Kaubrio pastatyta operetė (pirmoji – J.Štrauso „Šikšnosparnis“) ir jau 17-as spektaklis jo karjeroje (Klaipėdos muzikiniame teatre – 11-as).

Ir šįkart jis dirba su savo jau išbandyta komanda. Spektaklio choreografas ir režisieriaus padėjėjas – Aurelijus Liškauskas, chormeisteris – Vladimiras Konstantinovas. Scenografiją naujajam pastatymui sukūrė Artūras Šimonis, kostiumus – Jolanta Rimkutė.

Kostiumų dailininkė J.Rimkutė sakė, kad iki šiol dar nėra taip drąsiai eksperimentavusi su blizgiais audiniais. Spektaklio kostiumuose bus daug aukso ir sidabro. Jie – su retro atspalviais, šiek tiek apeliuos į istorinį laikmetį, bet ne tiesmukai.

„Žaidžiau su formomis. Kriauklė, spiralė... Gal paveikė tas laikmetis, siurrealistinė estetika. Kaip pagrindinius paėmiau du motyvus – vėtrungę ir kriauklę. Jie atspindi kelionę ir nuolatinį virsmą, kitimą. Scenoje bus net kinetinė skulptūra, - intrigavo scenografas A.Šimonis. - Bus lengva, nedepresyvu, šviesu. Jokių gilių poteksčių neieškokite.“

„Mes nesiekėme atkurti tą laikmetį, kuomet buvo parašyta ir scenoje pirmąsyk pasirodė ši operetė, - dar kartą perspėjo režisierius R.Kaubrys. - Juk ketvirtojo dešimtmečio žmonių aistros ir norai – tokie patys kaip ir mūsų. Visi trokštam meilės, pinigų, garbės, linksmybių, – kuo čia labai skiriamės?..“

Kas – į Paryžių?

Anot spektaklio dirigento ir režisieriaus, „Balius Savojoje“ artistams bus nemažas išbandymas. Pagrindiniuose vaidmenyse jaunimas – Mindaugas Rojus, Rasa Ulteravičiūtė, Loreta Ramelienė. „Ar žiūrovas juos priims?.. Ar jie publikai patiks?..“ - svarstė S.Domarkas.

Jo teigimu, tai nepigus spektaklis. „Scenovaizdis – iš brangių medžiagų, daug materialinių investicijų į puošnumą, kad sudomintume žiūrovą ir sudarytume pramoginio spektaklio vaizdą. Operetė - brangus menas“, - pabrėžė dirigentas.

Tikimasi, kad išlaidos bus prasmingos, spektaklis turės pasisekimą ir teatras bus pilnas žiūrovų. Net dabar, pavasarį, kai visus taip traukia gamta.

„Rinkitės – ar į sodą, ar į balių“, - juokėsi režisierius.

Tie žiūrovai, kurie ateis į premjerinius „Baliaus Savojoje“ spektaklius, galės dalyvauti loterijoje ir laimėti kelionę į Paryžių.