Iš pirmo žvilgsnio „Egmond de Belamy“ – juodai apsirengusio vyro portretas aukso spalvos rėmuose – panašus į daugybę kitų XVIII ar XIX amžiaus menininkų portretų.

Tačiau pažiūrėjus atidžiau vaizdas suintriguoja. Vyro veido bruožai atrodo susilieję, neryškūs arba neišbaigti. Vietoje autoriaus parašo paveikslo apatiniame dešiniajame kampe atspausta matematinė formulė.

Šis kūrinys yra prancūzų entuziastų kolektyvo „Obvious“ išmonės vaisius. Jo tikslas – demokratizuoti meną, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Šiam paveikslui sukurti menininkas Pierre'as Fautrelis (Pjeras Futrelis) kompiuterine programa apdorojo 15 tūkst. klasikinių portretų.

Vos tik programa „suprato portretų kūrimo taisykles“ – tai ji padarė naudodama bendrovės „Google“ tyrėjo Iano Goodfellow (Ijano Gudfelou) naują algoritmą – mašina pati pradėjo vieną po kito kurti paveikslus, sakė P. Fautrelis.

Kolektyvas atrinko 11 kūrinių ir pavadino juos „Belamy šeima“ (Belamy Family). Vienas iš jų ketvirtadienį buvo parduotas „Christie's“ aukcione Niujorke.

Už portretą pirkėjo pasiūlyta kaina gerokai viršijo lūkesčius. Ekspertai buvo jį įvertinę 7-10 tūkst. JAV dolerių. Paveikslą įsigijo aukcione telefonu sumas siūlęs pirkėjas. Dėl šio kūrinio telefonu, internetu ir dalyvaudami salėje varžėsi penki iš viso pirkėjai.

Tačiau kyla klausimas, ar tai galima vadinti menu? 25 metų P. Fautrelis tvirtina, kad taip.

„Net jeigu paveikslą kuria algoritmas, – jis sakė AFP, – jį esame sugalvoję mes, žmonės – sugalvoję atspausdinti tai ant drobės, pasirašyti matematine formule ir įdėti į aukso spalvos rėmus.“

„Lūžio taškas“

Dirbtinį intelektą P. Fautrelis lygina su XIX amžiaus 6-ojo dešimtmečio fotografija. Tuo metu šis žanras irgi sulaukdavo daug kritikos, esą „tai nėra menas ir tai sužlugdys menininkus“.

Parduoti portretą aukcione prancūzus įtikino „Christie's“ tarptautinis spaudinių ir kopijų ekspertas Richardas Lloydas (Ričardas Loidas), siekdamas išprovokuoti diskusijas apie DI vaidmenį mene.

„Žinau, kad diskusijos apie tai yra gana paplitusios, nors manau, kad tam tikra prasme tai žymi savotišką takoskyrą ar lūžio tašką“, – sakė jis AFP.

Net jeigu nekreipsime dėmesio į ginčus dėl meninės portreto vertės, paveikslas kelia teisinių klausimų. Ar jo kūrėjas yra kolektyvas, ar algoritmas? Kam priklauso autoriaus teisės?

Pasak R. Lloydo, tai dar tik dirbtinio intelekto meno pradžia.

„Viskas plėtojasi neįtikėtinai greitai. Praėjus vos penkeriems ar 10 metų tai vertinsime visiškai kitaip“, – kalbėjo jis.

„Puikiai technologijas pritaikantys menininkai užvaldys dirbtinį intelektą, – pranašavo R. Lloydas. – Menininkai jį panaudos, kad kurtų paveikslus, kuriuos vėliau jie modifikuos... tai bus vientisas procesas.“

Be to, laimės ir klientai.

„Žmogus turės privilegiją, anksčiau priklausiusią tik labai turtingiems žmonėms, galėjusiems specialiai sau užsisakyti meno kūrinius“, – kalbėjo R. Lloydas.