Scena

Būsimuosius aktorius teks gerokai “pagramdyti”

Po penkerių metų pertraukos Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedra vėl pakvietė teatrui neabejingus merginas ir vaikinus mokytis aktorinio meistriškumo specialybės. Aktorių kalve laikoma Lietuvos muzikos akademija šią misiją perduoda Klaipėdai jau trečią kartą. Kaip ir pirmą kartą 1981 metais, aktorių kursą renka Klaipėdos dramos teatro režisierius, KU docentas Povilas Gaidys. Į aktorinio meistriškumo specialybę paduoti 81 pareiškimai. Norą studijuoti pareiškė jaunuoliai ne tik iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, bet ir Zarasų, Šiaulių, mažų miestelių, kaimų. Šįkart KU Menų fakulteto Režisūros katedra parengti aktorių kursą paraiškų gavo ne tik iš Klaipėdos, bet ir Panevėžio dramos teatro.

Stebėjo pro skylutę

Iš pažiūros koridoriuje šalia Režisūros katedros lūkuriuojantis jaunimas ramus. Jokių verdančių aistrų ar šurmulio. Apie tai, kad vienoje iš auditorijų vyksta aktorinio meistriškumo egzaminas, išduoda palei sienas sudėliota kukli „butaforija“: maišeliuose – savos gamybos kostiumai, įvairūs rakandai. Iš vieno krepšio kyšo šventojo paveikslas, matyt, etiudui būtinas daiktas. Pasistiebusi pro mažą skylutę duryse vyksmą paslapčia stebi mergina. Prasidaro durys ir išeina gerokai sutrikusi mergina. „Įsivaizduojate, parodžiau etiudą, o man liepė „kiaules šerti“. Aš gyvenime nesu net mačiusi, kaip tai daroma! Kai taip pasakiau, dėstytojai labai pasipiktino“,- dar neatsipeikėjusi įspūdžiais su likimo draugais dalijasi būsimoji aktorė.

Kita stojančioji - Ingrida pasakojo, jog niekada nelankiusi jokio dramos būrelio. Visos žinios apie teatrą – iš užklasinės veiklos. Anot pašnekovės, mažame miestelyje nėra galimybių įvairiapusiškesnei veiklai.

„Kiek suorganizuojame, tiek ir turime“,- sakė egzaminą jau laikiusi, bet rezultatų dar nežinanti mergina. Juos nuspėti nesą lengva, tačiau dėstytojai jai nepasirodė baisūs. Ji teigė iš pradžių šiek tiek nusivylusi, kad aktorių kursas renkamas ne Vilniuje. „Tačiau pažiūrėjau, kad ir čia nėra taip jau blogai. Klaipėda visai šaunus miestas. Ir universitetas atrodo neblogas. Jeigu įstočiau, būčiau labai laiminga“, - pasakojo Ingrida.

Ant suolelio prie auditorijos sėdinti ponia Giedrė prisipažino „serganti“ už dukrą, kuri taip pat jau laikė egzaminą. Dabar abi laukia rezultatų. Paklausta, ar nenorėjo, kad dukra studijuotų teisę, mediciną ar kitą konkretesnę specialybę, pašnekovė sakė: „Sutikau vien todėl, kad matau dukros charakterį. Ji labai atvira ir komunikabili. Tiesa, mes su vyru labiau norėjome, kad ji taptų žurnaliste. Tačiau egzaminų laikas į abi specialybes sutampa. O vaidyba, manau, gali tapti visa ko pradžia. Juk nebūtinai, baigusi mokslus, ji turi tapti aktore. Dabar labai svarbu, kad jaunas žmogus išmoktų save parodyti, kad per gyvenimą eitų tvirtai, pakelta galva“,- sakė iš Kauno atvykusi moteris

Režisierius nerimauja

Pasak KU Menų fakulteto Režisūros katedros vedėjos docentės Danutės Vaigauskaitės, praėjusių metų rudenį Klaipėdos universitetas gavo Panevėžio Juozo Miltinio ir Klaipėdos dramos teatrų vadovų prašymus paruošti aktorių kursą būtent šiems dviems teatrams. Truputį baimintasi, kad Lietuvos muzikos akademija prieštaraus. Tačiau, anot pašnekovės, išaušo toji diena, kai nebėra tokios ryškios konfrontacijos tarp šių dviejų aukštųjų mokyklų. Lietuvos muzikos akademijos Vaidybos katedros vedėjas Vladas Bagdonas netgi apsidžiaugė, kad Klaipėdoje bus renkamas aktorių kursas konkretiems teatrams. Ir kol vilniečiai negaus užsakymo iš konkretaus teatro, tol nesirengia vėl ruošti aktorių. Šiemet Vilniaus akademija renka tik šokio artistų kursą.

Docentė apgailestavo, kad šiek tiek mažoka valstybės finansuojamų vietų – jų tik aštuonios. Dar numatytos keturios mokamos vietos. Tai labai mažai. Tikimasi, jog universiteto vadovybė atsižvelgs į poreikius. Į kiekvieną teatrą turėtų nueiti bent jau po aštuonis žmones. Anot D.Vaigauskaitės, šiek tiek sumaišties įnešė naujoji sistema. Dabar abiturientas gali paduoti pareiškimus studijuoti nors į dvidešimt mokymosi programų. Vieniems jų vaidyba pirmoje, kitiems – dvidešimtoje vietoje. Režisūros katedros vedėja pastebėjo, jog konkursas nėra didelis. Tai ne keliasdešimt į vieną vietą kaip anais laikais: „Tačiau man atrodo, jog tai privalumas. Ateina mokytis tie, kurie labai nori. Dabar į artistus nebesiveržia kaip anksčiau. Tačiau, antra vertus, - šiek tiek neramu. Kad nėra konkurso, sunerimęs ir būsimo kurso vadovas docentas Povilas Gaidys“.

Rodo, o ne vaidina

Pirmame ture stojantieji skaito eilėraštį, prozos ištrauką, dainuoja, šoka ar groja, jeigu tai sugeba daryti. Antrame ture būsimieji aktoriai turi parodyti etiudą, kurį parengė namuose. O trečiame ture demonstruojamas etiudas, kurio temą būsimieji studentai gauna iš karto po antrojo turo.

D.Vaigauskaitės teigimu, dauguma stojančiųjų etiudus rodo, o ne vaidina. Tai pašnekovė įvardija pirmiausiai televizijos įtaka. Štai vienas į aktorinio meistriškumo specialybę stojantis vaikinas, neseniai laimėjęs anekdotų konkurse televizijoje, labai lengvai papasakoja siužetą su visokiais pasimaivymais. Vis dėlto tai, kas tinka televizijoje, prieštarauja scenos dėsniams. „Jaunimas perima viską, kas blogiausia, iš televizijos ir atneša į stojamuosius egzaminus. Mes žiūrime sukandę dantis. Kartais, kai prasideda „serialai“, nutraukiame ir prašome pernešti stiklinę pilną vandens arba stiklinę su sieros rūgštimi. Tada galima patikrinti, kas yra kas“,- pasakoja katedros vedėja.

D.Vaigauskaitė juokauja, jog dominuoja etiudų siužetų temos, prieštaraujančios Dievo įsakymams. Užėjo į muzikos prekių parduotuvę ir nukniaukė diską, nes labai neturėjo pinigų. Įlindo ten, padarė tą. Galbūt jaunuoliams tai atrodo labai paprasta? Tai tarsi savotiškas antspaudas. Vienos mergaitės komisija paklausė, ar taip darytų gyvenime? Ne, dievagojosi, tikrai nedarytų. Ir nuraudo kaip uoga. Tačiau parodyti tai scenoje - nieko nereiškia. D.Vaigauskaitės teigimu, labai juntamas šiuolaikinio jaunimo paviršutiniškumas. Ir intelekto stoka. Kartais stojančiųjų itin aukšti lietuvių literatūros balai, tačiau jie nežino, kas yra Adomas Mickevičius. Žino tik tą pasakėčią, kurią pasirinko skaityti. „Per šiuos stojamuosius egzaminus atsiskleidžia visa Lietuvos švietimo sistema, jaunimo moralės kodeksas. O rezultatas – tam kartui sulipdyti, “prifarširuoti” informacijos, tačiau labai paviršutiniški jauni žmonės. Jų norai gražūs – būti artistais, bet kiek teks “gramdyti”, kol bus nuimta tai, kas nereikalinga! Kiek teks dirbti, kad jie atsiskleistų. O kad jie turi kažką – nėra abejonių. Tereikia duodi jų nesuplanuotą užduotėlę, ir viskas išryškėja“,- stojamųjų egzaminų įspūdžiais dalijosi Režisūros katedros vedėja, pastebėjusi, kad dabar jaunimas kur kas santūresnis. Anksčiau stojantieji itin aistringai laukdavo rezultatų, klykdavo ir verkdavo tiek iš laimės, tiek iš nevilties.

Ieško jaunų

Pasak Panevėžio J.Miltinio dramos teatro vadovo režisieriaus Rimo Tereso, teatras, kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, sensta. Tiesiog būtina atjauninti kraują. Nauji veidai, kitas temperamentas. Pašnekovo teigimu, J.Miltinio

teatre nebuvo tradicijos įsileisti aktorius iš kitų mokymo įstaigų. Aktoriai buvo rengiami tiesiog teatre. „Jau kelintas kartas ieškome naujų veidų. Nieko nėra baisesnio, kai teatras sensta. Tada daug problemų skirstant vaidmenis, ne visas pjeses galima statyti“,- sakė R. Teresas.

Anot jo, labai gerai, kad atsirado galimybė “pabėgti” iš Vilniaus. Kuo blogesnė Klaipėda? Čia irgi yra savo darbą išmanančių docentų, profesorių. Vilnius ir taip “prikepė” labai daug aktorių, tačiau jie bijo važiuoti dirbti į kitus miestus. „Nori likti Vilniuje, nieko nedaryti, būti menininkais, bet nedirbti teatre. Tačiau, nedirbdamas teatre, artistas po dvejų metų praranda kvalifikaciją“,- teigė pašnekovas.

Ar tarp stojančiųjų jau mato tuos veidus, kuriuos norėtų išvysti ir Panevėžio dramos teatro scenoje? „Matau, kad matosi“,- juokdamasis diplomatiškai nuo atsakymo išsisuko teatro vadovas. Anot jo, ateina visiškai kita karta. Prieš 22 metus, kai teko stoti pačiam R.Teresui, viskas buvę truputį kitaip. Tačiau tai nereiškia, kad blogiau. „Na, gal mažiau apsiskaitę, gal daugiau kompiuterizuoti. Tačiau vilties, kad Panevėžio dramos teatro scenoje atsiras jaunų veidų, tikrai yra“,- sakė R.Teresas.