2014-ieji pažymėti Dainų šventės ženklu. UNESCO pavadinta žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru ji, jau devynioliktoji, šiemet švenčia 90 metų jubiliejų.

Pradžių pradžia – Kaune

37 tūkst. atlikėjų iš Lietuvos ir 14 užsienio šalių parengė beveik 170 autorinių kūrinių programą su 55 naujais kūriniais, kurių bendra trukmė – daugiau kaip 40 valandų. Tokia šiemetės Dainų šventės statistika, nors ir iškalbinga, tačiau toli gražu nepasako visko apie būsimą renginį.

Birželio 28 d. prasidėsianti šventė truks iki liepos 6 d. Priimti jos dalyvius ir svečius rengiasi ne tik Vilnius, bet ir Kaunas, kuriame 1924-aisiais įvyko pirmoji Dainų šventė.
Kaune, Dainų slėnyje, šiemetė šventė ir prasidės: birželio 28 d. 18 val. čia vyks Dainų diena, bus minimas Dainų šventės jubiliejus, skambės neatsiejamu lietuvių chorų repertuaru tapusios melodijos – nuo "Tautiškos giesmės", "Kur bėga Šešupė", harmonizuotų liaudies dainų "Šėriau žirgelį", "Už jūrų marių", "Tris dienas",  iki a capella atliekamos "Pelėdos", Ovidijaus Vyšniausko, Gyčio Paškevičiaus dainų.

Erdvė vaikams ir šeimoms

Į sostinę šventė persikels liepos 2 d. – atidarymo koncertas "Dainos namai" įvyks Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje.

Liepos 3 d. Valdovų rūmų prieigose bus atidarytas ir Vaikų tradicinių amatų miestelis. Tai – naujas dainų šventės sumanymas – kelias dienas veikianti visiems, ypač šeimoms ir vaikams, atvira erdvė, kurioje bus rodoma, kaip gimsta senieji lietuvių amatai, ir jų mokoma. Šių kūrybinių dirbtuvėlių mokytojais taps ne tik žymiausi šalies meistrai, pedagogai, bet ir talentingi vaikai, savo gebėjimus atskleidę "Sidabro vainikėlio" konkurse.

Taikomosios dailės muziejuje bus atidaryta Liaudies meno paroda, kurios ekspoziciją sudarys per pastaruosius penkerius metus sukurti vaizduojamosios (tapybos, grafikos, skulptūros), taikomosios (audinių, juostų, rankdarbių, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, medžio dirbinių ir kt.) ir paprotinės (verbų, margučių, kaukių, sodų) liaudies dailės darbai. Jie atrinkti iš regioninių parodų, atsižvelgiant į tradicijų atspindį ir meniškumą.

Liepos 3-iosios kulminacija – Ansamblių vakaras "Krantai Nemunėlio", kuris sujungs visus Dainų šventės žanrus. Organizatoriai žada kelionę per Lietuvą, aplankant visus etnografinius regionus.

Su K.Donelaičio ženklu

Liepos 4 d. nuo pat ryto sostinės Bernardinų sode ir pilių teritorijoje šurmuliuos Folkloro diena "Laimužės lemta". Vakarop Šv.Jonų bažnyčioje rengiamas koncertas "Skambėkite, kanklės". 22 val. Valdovų rūmų kieme įvyks spalvingas renginys, kuriame bus pristatyti baltų genčių kostiumai.

Liepos 5 d. vidurdienį Bernardinų sode, pilių teritorijoje, prasidės Teatro diena "Dyvų dyvai", skirta lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir Teatro metams paminėti.

Visų šalies regionų mėgėjų teatrai vaidins pagal K.Donelaičio hegzametru parašytą didiesiems pasaulio raštijos paminklams prilygstančią poemą "Metai". Vaikų ir jaunimo teatrai programoje "Mūsų metai" rodys nenutrūkstamą gyvenimo ir gamtos ciklą – metų laikus: pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą. Lėlių teatrai vaidins emocionalias K.Donelaičio pasakėčias – pirmuosius originalius šio žanro kūrinius lietuvių literatūroje.

Dyvų temą tęs cirkininkai, klounai, kojūkininkai, mimai. Nauja kūrybine energija išsiskleis finalinis vaidinimas "Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą".

Dūdos ir šokiai

Liepos 5-osios pavakarę Kalnų parką pripildys varinių dūdų garsai. Jungtinis pučiamųjų instrumentų orkestras atliks populiariausius Lietuvos kompozitorių kūrinius ir įsuks žiūrovus, priversdamas juos siausti kartu su geriausiais pūtikais, būgnininkais ir šokėjomis.

Tos pačios dienos vakare lauks Šokių dienos renginys "Sodauto". Pirmą kartą naujoje sostinės vietoje, Lietuvos futbolo federacijos stadione, vyksianti Šokių diena susies šventę su etniniais simboliais, įprasminančiais pasaulį, šeimą, kaip valstybės pamatą, pakvies per vienos lietuvių šeimos gyvenimą pažvelgti į visos tautos istoriją.

Penkių dalių programoje šokių kompozicijas atliks per aštuonis tūkstančius visų kartų Lietuvos ir užsienio lietuvių šokėjų: vaikai su senoliais suks ratelius, jaunimas šelmiškai dūks ir šoks besimezgančių jausmų šokius, vyresnieji kurs šeimą, statys namus ir tarsi žalią ąžuolyną augins savo vaikus, o užėjus negandai saugos šeimos židinį.

Naujas senas kostiumas

Dar viena šventės naujovė – liepos 6 d. pirmą kartą skelbiama Tautinio kostiumo diena, kurią organizatoriai kvies puoštis tautiniu kostiumu ar jo atributu. Specialiai Dainų šventei dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė kuria šiuolaikinio tautinio kostiumo kolekciją.

Tautiniais kostiumais pasipuoš net 20 tūkst. Dainų šventės dalyvių, o specialius kostiumus planuojama pasiūdinti ir visiems 34 finalinio renginio, Dainų dienos, dirigentams. Šventės metu kiekvienas galės bent jau virtualiai pasimatuoti tautinį kostiumą – renginiuose veiks virtualusis veidrodis, "aprengsiantis" smalsuolius tautiniais kostiumais ir juos nufotografuosiantis. Pasirodymams kuriamos ir specialios dekoracijos bei atributai – medpadžiai ar puodynės, kuriomis bus atliekamas vienas iš šventės kūrinių.

Liepos 6 d. 15 val. Šventės dalyviai patrauks iš Katedros aikštės į Vingio parką, kur įvyks baigiamasis renginys – Dainų diena "Čia – mūsų namai". Vingio parko estradoje skambės gražiausi visų laikų kūriniai chorams – nuo klasikinių iki modernių harmonijų ir šiuolaikinių ritmų, senosios liaudies dainos, kūriniai a cappella. Kiekvienas, dalyvis ir žiūrovas 21 val. kartu su viso pasaulio lietuviais giedos "Tautišką giesmę".