Bir­že­lio 26 d. Kau­ne lan­ky­sis Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nė Beat­rix. Po mu­zie­jus ka­ra­lie­nė ne­vaikš­čios - ji bend­raus su žmo­nė­mis. Ne kiek­vie­nas pa­ma­ty­si­me ka­ra­lie­nę, ta­čiau ga­li­my­bė iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su Olan­di­jos me­nu - la­bai rea­li.

Iš mu­zie­jaus rin­ki­nių

Na­cio­na­li­nio M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus M.Ži­lins­ko dai­lės ga­le­ri­jo­je vei­kia pa­ro­da „Art nou­veau ir art de­co Ny­der­lan­duo­se". Pa­ro­da iš Dren­tės mu­zie­jaus rin­ki­nių su­pa­žin­di­na su pen­kiais di­zai­no rai­dos de­šimt­me­čiais ir žy­miau­siais 1885-1935 m. su­kur­tais kū­ri­niais.

Pa­ro­do­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ryš­kiau­sių dvie­jų sti­lių, su­krė­tu­sių Eu­ro­pos me­ną XIX-XX am­žių san­dū­ro­je, pa­vyz­džių - bal­dų, in­ter­je­ro puo­šy­bos de­ta­lių, gra­fi­kos, spau­dos dar­bų, pla­ka­tų.

Art nou­veau (iš pranc. „nau­jas me­nas") sti­lius, la­biau­siai su­kles­tė­jęs ar­chi­tek­tū­ro­je ir di­zai­ne, Aust­ri­jo­je ir Len­ki­jo­je va­din­tas se­ce­si­ja, Vo­kie­ti­jo­je ir skan­di­na­vų vals­ty­bė­se - Ju­gends­til (iš vok. „jau­ni­mo sti­lius"), Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je - „Arts and Crafts Mo­ve­ment" (iš angl. „dai­lės ir ama­tų ju­dė­ji­mas"). Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­so­je tuo­me­ti­nė­je Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je, šis sti­lius va­din­tas mo­der­nu.

Art nou­veau me­ni­nin­kai, pa­si­nau­do­da­mi liau­dies me­no sti­lis­ti­ka, su­kū­rė nau­ją me­ni­nį sti­lių. Jis pa­si­žy­mė­jo abst­rak­čio­mis for­mo­mis, tur­tin­gu de­ko­ru, or­na­men­ti­ka.

Ta­pa­ti­na­ma su pra­ban­ga

Art de­co ga­li­ma lai­ky­ti tam tik­ra art nou­veau sti­liaus tą­sa, su­žy­dė­ji­mu. Sti­lius kles­tė­jo tarp dvie­jų pa­sau­li­nių ka­rų. Jis ta­pa­ti­na­mas su pra­ban­ga ir ma­lo­nu­mu: bal­džiai nau­do­jo bran­giau­sių rū­šių me­die­ną, vėž­lio šar­vus, per­la­mut­rą, ryk­lių bei gy­va­čių odą, skulp­to­riai ne­re­tai nau­do­jo dramb­lio kau­lą, ki­tas pra­ban­gias me­džia­gas. To­kius daik­tus ga­lė­jo įsi­gy­ti tik la­bai tur­tin­gi ra­fi­nuo­to sko­nio žmo­nės.

Ryš­kios es­te­ti­kos art de­co bal­das daž­nai nea­ti­tin­ka daik­to pa­skir­ties, o sta­tu­la - tai tik pa­pil­do­ma in­ter­je­ro de­ta­lė, de­ko­ro ele­men­tas. Šio­je vi­zua­li­nių me­nų kryp­ty­je daik­tų gro­žis bu­vo svar­bes­nis už jų pra­kti­nę reikš­mę.

„Art de­co sti­lius leng­vai įsi­tvir­ti­no pra­mo­ni­nė­je gra­fi­ko­je, pla­ka­te, rek­la­mo­je, tai­ko­mo­jo­je dai­lė­je. Šio sti­liaus ap­raiš­kų ap­stu ir tar­pu­ka­rio Kau­no ar­chi­tek­tū­ro­je. Ypač daug jo de­ta­lių Cent­ri­nio ban­ko pa­sta­to, Ka­ri­nin­kų ra­mo­vės in­ter­je­re, ku­riam bal­dus kū­rė Ge­rar­das Bag­do­na­vi­čius", - sa­kė Na­cio­na­li­nio M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Eg­lė Kom­kai­tė-Bal­tuš­ni­kie­nė.

1870 m. Olan­di­jo­je nu­vil­ni­jo „Tai­ko­mo­sios dai­lės ju­dė­ji­mas", stip­riai vei­kia­mas „Dai­lės ir ama­tų ju­dė­ji­mo" Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Ta­čiau ne­tru­kus įvy­ko pa­si­da­li­ji­mas tarp di­zai­ne­rių, pa­veik­tų tarp­tau­ti­nio (ypač Pran­cū­zi­jos ir Bel­gi­jos) art nou­veau sti­liaus ir kū­rė­jų, pa­lan­kes­nių daug nuo­sai­kes­niam ir griež­tes­niam sti­liui. Pa­ro­do­je ga­li­ma iš­vys­ti abie­jų sti­lių pa­vyz­džių.

Su­lau­kė daug dė­me­sio už­sie­ny­je

Pir­mo­ji gru­pė ba­za­vo­si Delf­te ir Ha­go­je. Pas­ta­ro­jo­je vei­kė Ro­zen­bur­go ke­ra­mi­kos fab­ri­kas, ga­mi­nęs olan­dų ke­ra­mi­kos kū­ri­nius su mo­der­nia puo­šy­ba. Delf­tas gar­sė­jo ke­ra­mi­kos fab­ri­ku „Por­ce­ley­ne Fles". Art nou­veau sti­liui at­sto­va­vo bal­dų ir ki­tų in­ter­je­ro ob­jek­tų fir­ma Ha­go­je „Arts and Crafts".

Ant­ro­ji - nuo­sai­kes­nio ir griež­tes­nio sti­liaus at­sto­vų gru­pė - bu­vo įsi­kū­ru­si dau­giau­sia Ams­ter­da­me ir ap­link jį. Jos at­sto­vai jau­tė, kad puo­šy­ba tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma tau­piai ir tik kaip ob­jek­to konst­ruk­ci­jos iš­ryš­ki­ni­mo prie­mo­nė. Šių ir pa­na­šiai mąs­tan­čių dai­li­nin­kų kū­ry­ba, su­lau­ku­si daug dė­me­sio už­sie­ny­je, bu­vo pa­va­din­ta konst­ruk­ty­vis­ti­niu ju­dė­ji­mu.

Tai­ko­mo­jo­je dai­lė­je bu­vo at­si­sa­ky­ta konst­ruk­ty­vis­tų niū­ru­mo ir griež­tu­mo. Eksp­re­sy­ves­niam ir tur­tin­giau de­ko­ruo­tam di­zai­no ir ar­chi­tek­tū­ros sti­liui bu­vo su­teik­tas „Ams­ter­da­mo mo­kyk­los" pa­va­di­ni­mas. Vė­liau­si „Ams­ter­da­mo mo­kyk­los" pa­vyz­džiai yra na­mų apy­vo­kos daik­tai ir pa­puo­ša­lai iš Ge­ro fab­ri­ko, ku­rių ga­li­ma iš­vys­ti pa­ro­do­je. Pa­ro­do­je ga­li­ma iš­vys­ti ir olan­dų eksp­re­sy­vio­jo, ir nuo­sai­kaus sti­lių art nou­veau ir art de­co pa­vyz­džių.