Birželio 26 d. Kaune lankysis Nyderlandų karalienė Beatrix. Po muziejus karalienė nevaikščios - ji bendraus su žmonėmis. Ne kiekvienas pamatysime karalienę, tačiau galimybė iš arčiau susipažinti su Olandijos menu - labai reali.
Iš muziejaus rinkinių
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje veikia paroda „Art nouveau ir art deco Nyderlanduose". Paroda iš Drentės muziejaus rinkinių supažindina su penkiais dizaino raidos dešimtmečiais ir žymiausiais 1885-1935 m. sukurtais kūriniais.
Parodoje galima pamatyti ryškiausių dviejų stilių, sukrėtusių Europos meną XIX-XX amžių sandūroje, pavyzdžių - baldų, interjero puošybos detalių, grafikos, spaudos darbų, plakatų.
Art nouveau (iš pranc. „naujas menas") stilius, labiausiai suklestėjęs architektūroje ir dizaine, Austrijoje ir Lenkijoje vadintas secesija, Vokietijoje ir skandinavų valstybėse - Jugendstil (iš vok. „jaunimo stilius"), Jungtinėje Karalystėje - „Arts and Crafts Movement" (iš angl. „dailės ir amatų judėjimas"). Lietuvoje, kaip ir visoje tuometinėje Rusijos imperijoje, šis stilius vadintas modernu.
Art nouveau menininkai, pasinaudodami liaudies meno stilistika, sukūrė naują meninį stilių. Jis pasižymėjo abstrakčiomis formomis, turtingu dekoru, ornamentika.
Tapatinama su prabanga
Art deco galima laikyti tam tikra art nouveau stiliaus tąsa, sužydėjimu. Stilius klestėjo tarp dviejų pasaulinių karų. Jis tapatinamas su prabanga ir malonumu: baldžiai naudojo brangiausių rūšių medieną, vėžlio šarvus, perlamutrą, ryklių bei gyvačių odą, skulptoriai neretai naudojo dramblio kaulą, kitas prabangias medžiagas. Tokius daiktus galėjo įsigyti tik labai turtingi rafinuoto skonio žmonės.
Ryškios estetikos art deco baldas dažnai neatitinka daikto paskirties, o statula - tai tik papildoma interjero detalė, dekoro elementas. Šioje vizualinių menų kryptyje daiktų grožis buvo svarbesnis už jų praktinę reikšmę.
„Art deco stilius lengvai įsitvirtino pramoninėje grafikoje, plakate, reklamoje, taikomojoje dailėje. Šio stiliaus apraiškų apstu ir tarpukario Kauno architektūroje. Ypač daug jo detalių Centrinio banko pastato, Karininkų ramovės interjere, kuriam baldus kūrė Gerardas Bagdonavičius", - sakė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė-Baltušnikienė.
1870 m. Olandijoje nuvilnijo „Taikomosios dailės judėjimas", stipriai veikiamas „Dailės ir amatų judėjimo" Didžiojoje Britanijoje. Tačiau netrukus įvyko pasidalijimas tarp dizainerių, paveiktų tarptautinio (ypač Prancūzijos ir Belgijos) art nouveau stiliaus ir kūrėjų, palankesnių daug nuosaikesniam ir griežtesniam stiliui. Parodoje galima išvysti abiejų stilių pavyzdžių.
Sulaukė daug dėmesio užsienyje
Pirmoji grupė bazavosi Delfte ir Hagoje. Pastarojoje veikė Rozenburgo keramikos fabrikas, gaminęs olandų keramikos kūrinius su modernia puošyba. Delftas garsėjo keramikos fabriku „Porceleyne Fles". Art nouveau stiliui atstovavo baldų ir kitų interjero objektų firma Hagoje „Arts and Crafts".
Antroji - nuosaikesnio ir griežtesnio stiliaus atstovų grupė - buvo įsikūrusi daugiausia Amsterdame ir aplink jį. Jos atstovai jautė, kad puošyba turėtų būti naudojama taupiai ir tik kaip objekto konstrukcijos išryškinimo priemonė. Šių ir panašiai mąstančių dailininkų kūryba, sulaukusi daug dėmesio užsienyje, buvo pavadinta konstruktyvistiniu judėjimu.
Taikomojoje dailėje buvo atsisakyta konstruktyvistų niūrumo ir griežtumo. Ekspresyvesniam ir turtingiau dekoruotam dizaino ir architektūros stiliui buvo suteiktas „Amsterdamo mokyklos" pavadinimas. Vėliausi „Amsterdamo mokyklos" pavyzdžiai yra namų apyvokos daiktai ir papuošalai iš Gero fabriko, kurių galima išvysti parodoje. Parodoje galima išvysti ir olandų ekspresyviojo, ir nuosaikaus stilių art nouveau ir art deco pavyzdžių.
Naujausi komentarai