– Daug domiesi Lietuvos muzikos naujienomis ir jaunomis grupėmis, jų kūryba. Taip pat palaikai jaunas grupes – esi NOVUS konkurso vedėjas ir kaip „Lietuvos balso“ mokytojas į projektą vis įtrauki jaunų muzikos grupių kūrybą. Iš kur tas didelis ir nuoširdus palaikymas jauniems muzikantams?

– Pats pradėjau labai jaunas. Nuo pat pirmų dienų sulaukiau daug palaikymo iš savo vaikystės dievukų. Labai daug tiek man, tiek Lietuvos muzikos scenai svarbių legendinių žmonių mane šiltai priėmė. Manau, iš to atsirado dėmesys Lietuvos muzikos scenai. Mūsų scena nėra tokia didelė. Nėra sunku apie ją viską žinoti, jeigu tik to nori, o man įdomu viskas. Noriu suprasti, kas su muzika vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Kažko naujo atradimo jausmas žavi ir įkvepia. Lietuvos alternatyviosios muzikos scena kinta kasmet ir veikia bangomis. Dabar, manau, yra atoslūgis, tačiau labai lengva priprasti prie gero, kai pastaruosius kelerius metus kasmet atsirasdavo krūva naujų grupių. Kiekis visada džiugina, deja, prigyja tik mažoji dalis grupių. Manau, taip yra todėl, kad didelė dalis muzikantų nori visko čia ir dabar. Nori tiesiog būti scenoje ir parodyti nesvarbu ką. Turbūt labiausiai save, o tik paskui – muziką…

D. Blizniko nuotr.

– Paminėjau „Lietuvos balsą“, nes norėjau paklausti apie patirtį šiame televizijos projekte. Kaip sekasi jau ketvirtą sezoną (du sezonai „Lietuvos balsas. Kartos“ ir du sezonai „Lietuvos balsas“ – aut. past.) dirbti mokytoju?

– „Lietuvos balse“ jaučiuosi kaip užburtame rate. Labai tikėjau, kad pavyks įnešti pokyčių. Negaliu sakyti, kad nepavyko to padaryti, tiesiog tikėjausi nešti didesniais ir spartesniais žingsniais. Jaučiu, kad per ketverius metus įvyko tam tikri mainai su televizija. Ji mane pristatė žmonėms, kurie apie mane iki projekto nieko nežinojo, o aš jai, tikiu, suteikiau įvairesnės muzikos ir įžvalgų.

D. Gasiūno nuotr.

– Neseniai pasirodė jūsų ketvirtasis albumas „Turtas“. Dar prieš pasirodant albumui pristatėte ir penktą grupės narį M. Beržinską, kuris yra ir grupės „Plié“ narys. Kaip Matas prisijungė prie grupės?

– Ganėtinai natūraliai. Mes jau kurį laiką su Babiku (grupės būgnininku Dominyku Babiku – aut. past.) dirbome prie albumo. Turėjome šiokius tokius albumo griaučius. Pavasarį susitikome su Domu Strupinsku prie Vilnelės. Pakviečiau jį paklausyti ir prisijungti dirbti prie albumo. Sėdėjome studijoje, klausėme vieno iš kūrinių ir sumanėme, kad reikia įrašyti gyvą saksofoną. Pažinojau Matą. Pasikvietėme jį į studiją. Jis atlėkė tą pačią dieną. Improvizavome, įrašėme... Vėliau buvo dar ne viena kūrybos sesija ir taip po truputį prisikviečiau Beržį (M. Beržinską – aut. past.) prie mūsų prisijungti. Žinojau, kad Matas yra multiinstrumentininkas, ir pagal tai, koks skambesys ir albumas dėliojasi, mes keturiese jo tiesiog nepagrosime. Taip pat labai norėjau, kad naujas narys grupei ko nors pasiūlytų.

– Kartu su naujienomis apie albumo singlą ir naujo nario prisijungimą kalbėjai apie naują grupės viziją. Kokia ji? Kur ir kaip toliau judės „ba.“?

– Kuo toliau nuo geriausios roko grupės statuso. (Šypsosi.) Norime leisti sau daugiau. Toks statusas pastaruosius kelerius metus labai spaudė. Buvo sunku kurti galvojant, kad žmonės iš mūsų tikisi trankumo ir sunkių gitarų. Laikui bėgant supratau, kad kuriame ne sau, o žmonėms. Bandžiau pataikyti ir prisitaikyti prie jų. Kreipiau dėmesį į jų norus, komentarus... Koncertuose nejaučiau jokio malonumo. Norėjau ko nors daugiau. Jaučiau, kad išaugau. Norėjau pabėgti nuo grupės ir pradėti viską iš naujo, kad pasijusčiau vėl laisvas kūryboje.

A. Kaikario nuotr.

Po kiek laiko supratau, kad noriu likti ten, kur esu, tik viską pakeisti. Mūsų muzika lieka daugiausia gitarinė. Nuo to mes nepabėgsime, bet pradėjau į grupę žiūrėti šiek tiek iš kito kampo. Visa tai įvyko per akimirksnį. Per naktį.

Jausmas buvo, lyg kažkas paspaudė jungiklį ir staiga viskas pasikeitė. Suvokiau, kokią grupę noriu matyti. Labai norėjau sukurti naują grupės versiją. Jau kitą rytą susėdome studijoje ir bandėme suprasti, kur nuves šie nauji jausmai. Ir štai turime albumą.

– Pirmasis viešai pasirodęs naujojo albumo kūrinys – meilės daina „Pastovi“, jai buvo sukurtas ir videoklipas. Kodėl buvo pasirinktas būtent šis kūrinys? Ar dar sulauksime videoklipų iki grupės koncerto sausį?

– Labai spontaniškai. Viename iš paskutinių albumo kūrybos etapų buvau mažame namelyje netoli Trakų. Vienas praleidau ten beveik savaitę. Tuo metu buvo gražiausias rudens metas. Supratau, kad norisi įamžinti būtent tas spalvas ir tuometę būseną ir tai padaryti kuo greičiau, kad vaizde jaustųsi ši diena.

Surinkome komandą, nuvažiavome ant kalno ir nufilmavome paprastą videoklipą, kuriame užfiksavome tą gražiausią rudens metą. Daina tam labai tiko. Norisi toliau vystyti albumo pasaulį, žiūrėti, kur jis mus nuves. Tiek iki koncerto, tiek ir po jo.

A. Kaikario nuotr.

– Papasakok išsamiau apie jau ketvirtąjį jūsų albumą „Turtas“. Kaip sekėsi jį kurti? Kiek truko kūrybos procesas? Kas įkvėpė ir ką norėjai perteikti albumu? Kuo jis kitoks nei ankstesni albumai?

– Manau, „Turtas“ yra mūsų įdomiausias albumas. Jį pradėjome kurti pavasarį. Per naktį įvyko tas persijungimas galvoje, apie kurį pasakojau anksčiau. Su tokiu užsidegimu kūrėme demonstracinius įrašus studijoje, kad štai jau  turime albumą.

Iš tikrųjų man tai buvo baisiausias pusmetis beveik per visus trylika grupės gyvavimo metų. Labai daug skirtingų fazių teko išgyventi. Man tai sunkiausias „ba.“ darbas, kuri teko daryti. Visas procesas truko pusę metų. Jis buvo visiškai kitoks nei visi ankstesni. Šio albumo mes neperrašėme. Jis yra toks, koks ir buvo kuriamas. Didžioji dalis garsų ir įrašytų garsų yra „pirmo spaudimo“. Šis albumas, ko gero, yra tikriausias mūsų darbas.

Labai norėjosi, kad šis albumas liktų aktualus mums patiems ir ta medžiaga, kol ją ruošime, nepasentų ir būtų gera ją groti gyvai. Pagauti kažkokios bangos ir naujų vėjų, tiesiog leidome sau kurti. Prisijungus Domui ir Matui, galimybės dar labiau išsiplėtė. Buvo tikrai įdomus procesas.

– Dar, atrodo, 2020 m. minėjai, kad norėtum padirbėti su D. Strupinsku. Dabar išėjo jau antrasis albumas, prie kurio skambesio prisidėjo Domas. Pristatyk prie albumo prisidėjusius kitus komandos narius? Koks jų indėlis į naują kūrybą?

– Be įprastų keturių grupės narių, turime naują grupės narį Matą. Prie garso prisidėjo Domas. Taip pat prie albumo dirbo ilgametis grupės draugas ir kolega Jurgis Masilionis, masterino Adas Gecevičius. Už vizualiąją grupės pusę, kaip visada, atsakingas galbūt mažiau matomas, bet ne mažiau svarbus šeštasis mūsų grupės narys Art Belikov.

Turėjome ir kviestinių muzikantų – prie keleto kūrinių prisidėjo DJ Mamania ir violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Albumo viršelį nufotografavo grupei taip pat labai svarbus žmogus, esantis su manimi nuo pat pradžios, – Dominykas Bliznikas.

D. Gasiūno nuotr.

– „Turtas“ pasiklausymo platformose pasirodė gruodžio 9 d. Ar davėte kam nors paklausyti demonstracinių įrašų ir jau sutvarkytų kūrinių iki albumo pasirodymo?

– Žinoma. Nors viską stengėmės slėpti iki paskutinės minutės, artimi draugai yra visai kas kita. Mėgstu susėsti su jais kartu studijoje, pasidalyti demonstracinėmis versijomis, padiskutuoti. Kai darbas būna baigtas, yra tikrai nemažai žmonių, kuriais pasitikiu ir kurių nuomonė man yra įdomi ir svarbi. Džiaugiuosi tuo, kaip jie priima šį mūsų darbą. Po tokių svarbių darbų artimi žmonės ir jų palaikymas padeda greičiau atsigauti po patirto streso.

– Ko tikėtis gerbėjams koncerte sausio 17 d. „Twinsbet“ arenoje Vilniuje? Ką ypatingo ruošiate?

– Naujo albumo, atlikto gyvai. (Šypsosi.) Orientuojamės labiausiai į tai. Su šiuo albumu grupėje keičiasi grojimo principas, atsiranda daug naujų elementų. Galvojame, kaip viską suvaldyti, kaip padaryti, kad skambėtų. Yra reikalų.

Norisi, kad žmonės tiesiog ateitų mūsų pasiklausyti. Galiu čia prižadėti lazerių ir fejerverkų, bet ne apie tai šį kartą.

– Pilnos arenos, Vingio parkas su įspūdinga minia… Jau kurį laiką „ba.“ – viršūnėje. Ką įvardytumėte savo didžiausiu pasiekimu? Kokių iššūkių sau numatę toliau?

– Didžiausias pasiekimas yra, kad vis dar esame kartu, kažką sukuriame. Kad plečiamės ir ieškome naujų sprendimų. Pasitikime vieni kitais. Stengiamės. O iššūkis yra nesugadinti visko anksčiau laiko ir nepamesti savęs.