- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį, eidama 90 metus, mirė amerikiečių aktorė Olympia Dukakis (Olimpija Dukakis), pelniusi „Oskarą“ už valdingos motinos vaidmenį romantinėje juostoje „Pamišę“ (Moonstruck).
Žinią apie teatro veteranės, kuri sėkmingą karjerą kino pramonėje pradėjo jau perkopusi trisdešimtmetį, mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ patvirtino jos brolis Apollo (Apolas).
„Mano mylima sesuo Olympia Dukakis mirė šį rytą Niujorke, – parašė jis. – Po daugelio mėnesių kovos su sveikatos problemomis ji pagaliau atgavo ramybę ir susitiko su [savo vyru] Louisu (Luisu) (Zorichu (Zoriču)).“
Mirties priežastis nebuvo nurodyta.
O. Dukakis pelnė „Oskarą“ už geriausią antraplanį vaidmenį 1987 metų juostoje „Pamišę“, kurioje suvaidino valdingą jaunos našlės – dainininkės Cher (Šer) veikėjos – motiną.
Vaidmuo aktorei taip pat yra pelnė Auksinio gaublio apdovanojimą ir BAFTA nominaciją.
1991 metais aktorė leidiniui „Los Angeles Times“ kalbėjo: „Smagiausia tai, kad gatvėje praeidami žmonės pacituoja žodžius iš mano filmų; dėl „Pamišusių“, jie sako: „Tavo gyvenimas dingsta klozete“. Tai labai smagu.“
O. Dukakis taip pat pelnė pripažinimą už mažo Luizianos valstijos miestelio kirpyklos liežuvautojos vaidmenį 1989 metų filme „Plieninės magnolijos“ (Steel Magnolias), kuriame taip pat vaidino Julia Roberts (Džulija Roberts), Shirley MacLaine (Šilri Maklein), Sally Field (Seli Fild) ir Daryl Hannah (Deril Hana).
1988 metais Oskaro statulėlės savininkės pavardę visi žinojo dar ir dėl to, kad jos pusbrolis Michaelas Dukakis (Maiklas Dukakis) tapo demokratų kandidatu į prezidento postą.
Baigdama savo kalbą per apdovanojimų ceremoniją ir laikydama rankose statulėlę, ji tarė: „Gerai, Michaelai, pirmyn“.
M. Dukakis galiausiai pralaimėjo rinkimus George'ui H. W. Bushui (Džordžui H. V. Bušui), tačiau ir aktorė, ir jos pusbrolis toliau aktyviai dalyvavo politikoje.
Santuokoje su 2018 metais mirusiu aktoriumi L. Zorichu O. Dukakis susilaukė dukters ir dviejų sūnų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
NKDT ir I. Franko teatro draugystė
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos Nacionaliniu akademiniu Ivano Franko dramos teatru. ...
-
Dokumentai paaiškina K. Kubilinsko sprendimą kolaboruoti ir žudyti5
Sutiko ne tik tapti okupantų aktyvistu, bet ir dėl materialinės gerovės ir literato ambicijų nužudyti laisvės kovotojus. Tokį dramatišką poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) pasirinkimą atskleidžia Lietuvos ypatingojo archyvo parengta vir...
-
„Afrikos dienose“ – Vakarų ir Rytų Afrikos kultūros tradicijos
Trečiadienį Vilniuje prasideda vienintelis Lietuvoje Užsaharės kultūrą pristatantis festivalis – „Afrikos dienos“. Tryliktus metus tradiciškai gegužės mėnesį kviečiantis kultūros renginys šiemet parengė keturių die...
-
Skelbiama, kas laimėjo 2024 metų Pirmosios knygos konkursą
Jau tradicija tapo, kad gegužės septintąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia jau ne vieną dešimtį pavasarių skaičiuojančio Pirmosios knygos konkurso nugalėtojus poezi...
-
A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skirtas I. Degutienei ir F. N. Sadūnaitei8
Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė – šiemet skirtas buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir prieš daugiau nei mėnesį mirusiai disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei. ...
-
Parlamentas pradėjo svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą1
Seimas antradienį priėmė svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...
-
Kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir VU docentei A. Kučinskienei
Šiemet Felicijos Bortkevičienės kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Audronei Kučinskienei. ...
-
M. Gimbutienės biografija: įtakos moterų judėjimams paieškos
Lietuviškai išleista pirma išsami vienos garsiausių Lietuvos mokslininkių – archeologės Marijos Gimbutienės – biografija ir recepcijos istorija. Dr. Rasos Navickaitės knyga „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžios...
-
Seimui bus pateiktas Kultūros pagrindų įstatymo projektas4
Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį parlamentui pateiks ne vienus metus rengtą Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...