Internetinė parduotuvė "Amazon.com", kurioje galima įsigyti visko: nuo žoliapjovės iki elektroninės knygos, – šiuo metu yra didžiausias užsienio leidėjų siaubas. Norintiesiems už simbolinį mokestį Amazon.com padeda išleisti knygą elektroniniu formatu ir suteikia viltį, kad kūrinys užkariaus parduotuvės perkamiausių knygų topus.

Savilaidos sugundyti

Nors pirmosios elektroninės skaityklės kūrėjas buvo kompanija "Sony", beveik prieš dešimt metų pristačiusi "Sony Reader", Amazon.com, dėl savo skaityklės elektronines knygas padarė prieinamas kiekvienam amerikiečiui. 2007-aisiais pasirodęs "Amazon Kindle" buvo pigus, o jo naudotojai knygas galėjo įsigyti vienu pelės spustelėjimu už palyginti mažą kainą.

Staiga šoktelėjus elektroninių knygų paklausai, JAV leidėjai pasijuto kaip per greitai bręstantis paauglys, nespėjantis apsiprasti su per daug sparčiai besikeičiančiu savo kūnu. Elektroninių knygų pardavimai didėjo kaip nuo kalno riedanti sniego gniūžtė, o leidėjai nežinojo, ar čia džiaugtis, ar išsigąsti.

Kartu su leidėjais milžiniška elektroninių knygų paklausa pasinaudojo ir Amazon.com. Internetinė parduotuvė ne tik pristatė savo skaityklę, bet ir pati sėdosi į leidėjo kėdę. Tradicinių leidėjų atmestiems rašytojams Amazon.com pasiūlė išeitį: savilaidą. Taip interneto erdvėje atsirado tūkstančiai visai arba beveik neredaguotų kūrinių, kainuojančių nuo 99 centų iki 4,99 dolerio.
Be to, jau kuris laikas net ir tradicines elektronines knygas Amazon.com pardavinėja nuostolingai. Tradicinių knygų leidėjams belieka gūžčioti pečiais ir kurti teorijas ieškant prekybos milžinės tokio elgesio priežasčių.

Knygos – rinkodaros įrankis?

Prekyba knygomis – tiek elektroninėmis, tiek ir tradicinėmis – sudaro labai mažą Amazon.com pelno dalį, todėl kompanija sau gali leisti knygas dalyti pusvelčiui, nuostolį padengdama pelnu, gautu iš kitų prekių pardavimų. Matyt, Amazon.com valdyba turi platesnę viziją, nei atrodo, žiūrint iš šalies.

Iš pradžių leidėjai samprotavo, kad kompanijai apsimoka siūlyti pigias elektronines knygas (dažniausiai kainuojančias ne daugiau 9,99 dolerio), mat norėdami jas gauti, skaitytojai turėtų įsigyti būtent jų, o ne konkurentų skaityklių. Tačiau greitai paaiškėjo, kad ir skaityklės Amazon.com menkai apsimoka.

Viena aišku: Amazon.com puikiai suvokia informacijos vertę. Kuo daugiau žmonių knygas skaitys, naudodamiesi jos įrenginiu, tuo daugiau informacijos apie jų skaitymo įpročius parduotuvė gaus, taip galėdama vartotojams pasiūlyti būtent tas prekes, kurios juos domina labiausiai.

Kita tokio verslo modelio priežastis – tapti vienintele, nesužlugdoma žaidėja elektroninių knygų versle. Neabejotina, kad Amazon.com galutinai užvaldžiusi šią sritį, pirkėjai apie knygas, dalijamas pusvelčiu, galės tik pasvajoti.

Pavojus net milžinams

Tačiau pigios elektroninės knygos kenkia ne tik leidėjams, bet ir patiems skaitytojams. Dėl mažų elektroninių knygų kainų žmonės vis labiau spyriojasi mokėdami už knygą – nepriklausomai nuo jos formato. Jei skaitytojas tą patį kūrinį gali įsigyti už mažiau nei 10 dolerių, jis tikrai nepirks knygos kietais viršeliais, kurios kaina gali būti net tris kartus didesnė. Nors knygos formatas yra tik priemonė literatūros kūriniui perteikti, dauguma žmonių to kūrinio nevertina rimtai, jei knygos negali paimti į rankas.

Taip kyla dilema: už tradicines knygas mokėti skaitytojas nenori, nes jos yra per brangios, tačiau "švaistyti" pinigų elektroninėms – tai yra, neegzistuojančioms – knygoms taip pat nenori niekas.

Tokiomis sąlygomis bankrutuoja leidyklos. Pirmiausia – mažos. Tokiame pasaulyje gali išsilaikyti tik dideli, komerciniai leidėjai, vadinasi, knygų kokybė neišvengiamai prastėja.
Tačiau su sunkumais susiduria ir leidybos lyderiai. Tai įrodo ir vis dažniau Amerikoje pasitaikantys leidyklų susijungimai. Nė nereikia pasakoti, kas nutiks literatūrai, jei leidybos verslą į savo rankas visiškai perims kelios komercinės leidybos milžinės su Amazon.com priešakyje.

Laimi išrankieji

Taigi ar užjūrio leidėjams nežinant, kaip susitvarkyti su nauja leidybos forma, elektroninėms knygoms pasirengę lietuviai? Kol kas atsakyti galima neigiamai.

Pirmiausia, mūsų šalyje dar nėra prieinamų elektroninių skaityklių. "Kindle" jau galima įsigyti ir Lietuvoje, bet skaityklių kainos, palyginti su tomis, kurios siūlomos Amerikoje ir Vakarų Europoje, priverčia karčiai šyptelėti. Elektroninių prekių parduotuvėse yra ir kitų alternatyvų, tačiau tai – nežinomų gamintojų prietaisai, neišvaizdūs ir, tikriausiai, nepatogūs naudoti. Skaitytojams lieka arba permokėti skaityklę perkant Lietuvoje, arba ją parsivežti iš užsienio. Vien jau tai, kad dėl skaityklės reikia nueiti kryžiaus kelius, prieštarauja pačios elektroninės leidybos esmei – pigu ir greita.

Dauguma Amerikoje parduodamų elektroninių knygų yra kūriniai, kuriuos skaitytojai vieną po kitos gliaudo kaip riešutus: tai – meilės romanai, erotinė literatūra ir trileriai. Kitų žanrų leidiniai susilaukia žymiai mažiau dėmesio iš skaitytojų, besirenkančių elektroninį formatą.

Lietuvoje yra mažai skaitytojų, knygas "ryjančių" kaip greitą maistą. Lietuviai į knygą vis dar žiūri su pagarba: mums patinka vaikščioti po knygynus, atversti ką tik atspausdintą knygą ir išgirsti, kaip sutraška skylantys klijai, užuosti ką tik išdžiūvusių dažų kvapą. Daugumai knyga vis dar reiškia surištus popieriaus lapus, o ne patį kūrinį. Tikėtina, kad net ir turėdamas galimybę pirkti elektroninę knygą, dažnas lietuvis rinksis klasikinį variantą.

Vis dėlto, didžiausias leidėjų rūpestis, susijęs su elektroninėmis knygomis – piratavimo baimė. Amerikiečiai su šia problema visai neblogai susitvarko, į elektronines knygas įdiegdami kodus, leidžiančius knygas skaityti tik tam tikromis skaityklėmis. Kadangi Amerikoje dažniausiai naudojamos tik trijų keturių gamintojų skaityklės, leidėjams didesnių keblumų tokia apsauga nekelia.

Mūsų šalyje piratai klesti. Nors mažai elektroninio formato kūrinių lietuviams tėra prieinama, tūkstančiai nuskenuotų knygų plūduriuoja interneto platybėse: nuo verstinės klasikos iki ką tik išleistų lietuvių autorių darbų. Taigi, kol leidėjai suka galvas dėl piratų ir dvejoja, ar verta siūlyti elektronines knygas, norintieji skaityti elektroniniu formatu kūrinius nelegaliai parsisiųsti gali dabar pat.

Tačiau užtrenkti durų progresui nereikėtų. Iš esmės, elektroninės knygos nėra blogis: jos tik dar viena skaitymo forma, kuri kai kuriems žmonėms yra priimtinesnė. Nereikėtų jų nei keiksnoti, nei pernelyg garbinti. Svarbu, kad iš pat pradžių viskas būtų daroma galvojant ne apie tuoj pat gaunamą naudą (greitą pelną leidėjams ar neįtikėtinai pigias knygas skaitytojams), o apie sklandžiai funkcionuojančią leidybą ir literatūros kokybę.