Festivalis „Permainų muzika” šio penktadienio vakarą savo publiką į Klaipėdos koncertų salę vilioja didinga „Kalnų sonata“, o antradienį renginys persikels į netipišką erdvę – Klaipėdos geležinkelio stotį, kur dundės „Garsų traukiniai“.

Vilioja didingomis viršūnėmis

Didingomis viršūnėmis viliojanti, įspūdingų atlikėjų ir kūrėjų meną pristatanti „Kalnų sonata“ festivalio „Permainų muzika“ panoramą pripildys simfoninio skambesio. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam diriguos maestro Juozas Domarkas, įgarsins tik lietuvių autorių partitūras. Koncerto programoje skambės E.Balsio, O.Balakausko, R.Šerkšnytės ir R.Kabelio kūriniai, atspindintys skirtingus šiuolaikinės lietuvių muzikos etapus. Visi kūrėjai susiję su šiemet 80-metį mininčia Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA): tai buvę arba dabartiniai jos Kompozicijos katedros pedagogai. Tokią pat sukaktį mini ir nacionalinė kompozitorių mokykla, kurios įkūrėjas buvo Juozas Gruodis, Kauno konservatorijoje 1933-iaisiais įsteigęs kompozicijos klasę.

Ilgamečio Kompozicijos katedros vedėjo E.Balsio „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui buvo sukurtos 1965 m. Tai vienas dramatiškiausių lietuviškų kūrinių, kuriame muzikos garsais įprasmintas sudėtingas mūsų laikmetis. Sukrečianti jo nuotaika kaskart pasirodo vis nauja išraiška: liūdesys, sarkazmas, rūstumas, skausminga rimtis. Kūrinyje susilieja instrumentinio koncerto, poemos ir simfonijos bruožai, soliniai instrumentai čia traktuojami kaip pagrindiniai orkestro elementai, naudojama dodekafoninė technika.

„Dramatinių freskų“ solo partijas atliks Ingrida Armonaitė (smuikas) ir kompozitoriaus anūkė Indrė Baikštytė (fortepijonas). Indrė prisipažino: „Man gera groti šią muziką ne tik dėl giminystės ryšių. Ši muzika man labai artima savo energija, didele ekspresija, emociniu užtaisu. Senelis išoriškai buvo ramus žmogus, bet kiek daug kaupėsi jo viduje – idėjų, emocijų, garsinių vaizdinių!.. Ir visa tai „išsprogdavo“ partitūroje. Tai sudėtinga, gili ir labai stipri muzika“.

Įsimylėjo iš pirmo karto

O.Balakausko, taip pat vadovavusio Kompozicijos katedrai, „Kalnų sonata“ yra simfonijos ir koncerto žanrų junginys. Kūrinys parašytas M.K.Čiurlionio gimimo 100-mečio proga, todėl jame panaudota kelių jo fortepijoninių pjesių teminė medžiaga, kurią O.Balakauskas laisvai transformavo, pateikė naujame kontekste. Dalių programiniai pavadinimai – „Meilės kalnas“, „Ramybės kalnas“ ir „Audrų kalnas“ – tarytum papildo M.K.Čiurlionio tapybinių sonatų tematiką.

Kūrinio solo partiją paskambins charizmatiškasis pianistas Petras Geniušas. Jis prisipažino turintis labai asmenišką santykį su šiuo kūriniu: „Negaliu pasakyti, jog daug lietuviškos muzikos klausausi savo malonumui. O „Kalnų sonatos“ antrosios dalies kartu su broliu klausydavomės jaunystėje kartu su M.Davieso, J.Coltrane’o ir „Led Zeppelin“ muzika. Tai kūrinys, prie kurio vis norisi sugrįžti. Man gaila, kad publika jo nesugeba iš pirmo karto įsimylėti, o to jis tikrai yra vertas“.

Beje, P.Geniušas, kaip ir kiti šio koncerto solistai lietuviai bei dirigentas J.Domarkas, taip pat dirba LMTA.
Buvusi O.Balakausko studentė R.Šerkšnytė tik neseniai pradėjo dėstyti kompoziciją LMTA. Savo pedagogą ji prisimena kaip „aukščiausios vidinės kultūros mokytoją, originalaus mąstymo asmenybę, didžiulį moralinį autoritetą lietuvių muzikoje“. Emocijų ir racionalumo darna, stilistinis aiškumas būdingi tiek O.Balakausko, tiek R.Šerkšnytės kūrybiniams principams. Sutapimas, jog šiame koncerte skambės abiejų kompozitorių kūriniai kalnų tema.

Savo simfoninį opusą „Kalnai migloje“ R.Šerkšnytė pagrindė „spalviniu” muzikos girdėjimu (stengiantis išgauti „šviesius – tamsius“, „šiltus – šaltus“ sąskambius) ir laipsniška skambesio transformacija. Meditatyvi muzikos tėkmė, garso spalvos pojūtis ir nuosekli kaita dramatizmo link, pasitelkiant orkestro tembrus, – taip galima apibūdinti šią kompoziciją, kurioje kalnai tėra perkeltinis vaizdinys, atspindintis žmogaus išgyvenimus. Beje, „Kalnai migloje“ autorės sumanyta kaip monumentalios simfoninės trilogijos kalnų tema antroji dalis (pirmoji – simfonija „Aisbergas“, trečioji dar nesukurta).

Išskirtinis svečias – M.Svoboda

Išskirtinis šio koncerto svečias – itin savito braižo amerikiečių kilmės vokiečių trombonininkas ir kompozitorius Michaelis Svoboda, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje. Be aktyvios koncertinės veiklos, jis irgi daug dėmesio skiria jaunosios kartos ugdymui, dėsto Bazelio muzikos institute. Šio menininko kūryba aprėpia įvairiausius žanrus ir stilius nuo klasikinės iki populiariosios, nuo tradicinės iki avangardinės muzikos. M.Svobodos kūriniai atliekami operos teatruose, jis yra garsių festivalių kviestinis kompozitorius.

M.Svoboda pagros solo partiją jam dedikuotame R.Kabelio kūrinyje „Monopoly“ trombonui ir simfoniniam orkestrui. Pasak autoriaus, „kūrinyje plėtojama muzikos dekonstrukcijos idėja. Racionalios sąrangos struktūrą įelektrina pasitelktos Monopolio – „realybės žaidimo“ – taisyklės. Nei solistas, nei orkestras čia neturi galimybės pasitraukti iš juos užvaldžiusio realųjį gyvenimą primenančio bėgimo. Garsinę struktūrą dar labiau „įveržia“ tempo kategorija: net menkiausias jo sulėtinimas gali sukelti estetinę krizę, o atlikėjų fizinės refleksijos susilpnėjimas – kūrinio idėjos bankrotą. „Auksinės proporcijos“ taške įsiterpusi trombono kadencija tarsi provokuoja geresnės muzikos troškimą, tačiau vėl įsigalėjęs robotizuotas tempas sugrąžina kūrinį į XXI a.“

M.Svobodos nuomone, „Monopoly“ yra labai neįprastas kūrinys trombono repertuare. Trombonas įprastai naudojamas kaip dainuojantis instrumentas ir žemutiniame registre. Tačiau šis kūrinys neturi nė vienos legato grojamos frazės! Ritmiškas ir nenutrūkstamas jo energijos srautas teka nuo pradžios iki pabaigos: „Aš nežinau daug tokių kūrinių ir labai džiaugiuosi jį atlikdamas. Grojau jo premjerą prieš 10 metų, ir dabar Ričardas jį naujai redagavo“.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro repertuare Lietuvos kompozitorių kūrinių propagavimas neabejotinai užima išskirtinę vietą: kolektyvas jų yra atlikęs gerokai per 100. Visos šiame koncerte skambėsiančios kompozicijos anksčiau jau yra atliktos LNSO. Ši ilgametė tradicija liudija kompozitorių ir atlikėjų bendradarbiavimą, nacionalinių vertybių  gyvybingumą ir aktualumą nūdienos pasaulyje.
Projekto partneriai – Lietuvos nacionalinė filharmonija ir LMTA.

„Kalnų sonata“ Klaipėdos koncertų salėje suskambės rugsėjo 27 d. 18 val., o 17 val. vyks prieškoncertinis susitikimas su atlikėjais ir kompozitoriais.

Dundės garsų traukiniai

O Tarptautinę muzikos dieną – spalio 1-ąją 19 val. Klaipėdos geležinkelio stotyje vyksiantis nemokamas festivalio koncertas „Garsų traukiniai“ klausytojus skatins atsiverti naujiems įspūdžiams ir mąstymo pokyčiams. To siekia tiek festivalio organizatoriai, tiek styginių kvartetas „Chordos“. Jis koncerte atliks nuolatiniu judėjimu pulsuojančią minimalistinės muzikos programą, sudarytą iš lietuvių ir amerikiečių autorių kūrinių.

„Chordos“ kvartete šiuo metu griežia Ieva Sipaitytė (I smuikas), Vaida Paukštienė (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas) ir Vita Šiugždinienė (violončelė). Kolektyvas jau 15 m. ištikimai platina naujausią lietuvišką muziką pasaulyje bei pristato geriausius šiuolaikinės muzikos pavyzdžius Lietuvoje. Jis noriai bendradarbiauja su lietuvių kompozitoriais ir dažnai atlieka jų kūrinių premjeras. Kai kuri muzika buvo sukurta ir iki šiol skamba koncertuose būtent „Chordos“ dėka.

Koncerte „Garsų traukiniai“ skambės N.Valančiūtės, R.Mažulio, S.Reicho, T.Riley kūriniai.
Didžiausia koncerto intriga – žymioji S.Reicho kompozicija „Skirtingi traukiniai“. Vaikystės įspūdžių inspiruotame opuse skamba 30-40-ųjų metų Amerikos ir Europos traukinių garsų įrašai, prisiminimai apie keliones traukiniais, išgyvenimą bei holokaustą. Beje, „Skirtingi traukiniai“ yra pelnę „Grammy“ apdovanojimą kaip geriausias šiuolaikinis kūrinys.

Koncertas „Garsų traukiniai“, pro šalį pralekiant tikram garvežiui, turėtų įsiminti ilgam.