Raukšlėta, nusvirusiomis krūtimis, nepagražinta. Graži, saldi, sudievinta. Du fotografai: 75 metų Nacionalinės premijos laureatas  Aleksandras Macijauskas ir glamūriniu vadinamas mados fotografas 38 metų Gediminas Žilinskas. Abu išrengę ir nufotografavę šimtus moterų, bet abu jas matantys labai skirtingai.

A.Macijauskas: ji – gyvybė

– Aleksandrai, kas jums yra moteris? – pasiteiravome Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija ir Gedimino 5 laipsnio ordinu apdovanoto A.Macijausko.

– Hm. Tai – gyvybė, kuri, kaip ir vyras, turi savo sandarą, pradžią, pabaigą, individualybę. Tai – ir pasaulio pratęsimo objektas. Moters pasaulis sudėtingas. Jo niekas neišaiškino ir turbūt neišaiškins. Deja, žmogų sunkiau suprasti nei užmušti.

– Skaičiavote, kiek išrengėte ir nufotografavote moterų?

– Tai nesvarbu. Net tarp savęs aktų fotografai nepasakoja detalių. Niekų kalbos, kad būtinai tarp fotografo ir modelis įvyksta seksas. Dažniausiai sutariama dirbti valandą dvi. Fotografas parengia šviesą, foną, turi idėją ir dirba, o ji: "Jau praėjo dvi valandos."

Prieš porą metų aš, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas fotografavome modelį aktui. Ji – energinga, išsilavinusi, baigusi mokslus vadybininkė. Pasisiūlė pozuoti, aš pasiūliau, kad ją fotografuotume trise. Metus laiko dirbome, darbų nerodėme ir tik po to susirinkome kartu, pakvietėme mūsų damą, rašytoją Marką Zingerį.

Nors, žinoma, fotografuojant visko nutinka.

– Kas jums nutiko fotografuojant moteris?

– Kaip sakė Šveikas: "Niekad nebūna, kad nieko nebūtų." Bet apie tai nutyliu ir detalių nepasakosiu. Su žmona minėsime savo vestuvių 55 metų jubiliejų.

– Sakėte, kad menininkui tiek metų pragyventi santuokoje – tai jau iškrypimas.

– Aha, šiuolaikinėje visuomenėje tai reta. Sakote, protingas vyras neprisipažįsta apie neištikimybę? Ar yra prasmė prisipažinti ir ką tai duotų?

– Ar prisimenate savo pirmą ir paskutinę savo fotografuotą moterį?

– Paskutinė ir buvo prieš kelerius metus, kai fotografavome ją trise. Pirmoji – mano žmona. Ji buvo labai graži panelė: ilgi plaukai iki juosmens, ilgos kojos ir viskas, ko reikia. Jos dėka ir pradėjau fotografuoti: pradėjau nuo montažų ir žmonos aktų.

– Vienas žinomas fotografas juokavo, kad Macijauskas savo modelį vos ne išprievartauja objektyvu.

– Turiu savo viziją, filosofiją. Man nepriimtina kasdien matomas nudailintas, išgražintas, glamūrinis moters kūnas fotografijoje. Įdomiau fotografuoti vyresnio amžiaus moteris – jos kaip senas medis, kuris daugiau kalba apie gyvenimą.

Kas yra aktas? (Skaito albume įrašytus savo žodžius). Danguje nusibaigė demokratija, kai Ieva prakando obuolį. Pasaulio kūrėjas džiaugėsi savo vaikais, jie  nuogi bėgiojo po linksmybių sodą, bet  po baisiausio nusikaltimo nutarė išvyti juos iš Edeno, kad per amžius jie kentėtų visas įmanomas kančias ir niekintų savo kūnus. Ypač Adomas, kurio labai vyriškas dalis su begaline meile iš geriausio molio nulipdė kūrėjas.  Bet velnias  nerimsta, Adomo ir Ievos palikuonims jis šimtmečiais įkyriai bubena į ausį: negalėjo Viešpats sukurti bjaurių dalykų. Kodėl, žmogau, niekini kelią, kuriuo iš motinos įsčių ateini į šį pasaulį? Drąsiau kramtyk obuolį, apsikabinęs urologą ir ginekologą.

Žmogaus gimimas mums – vienas svarbiausių dalykų, bet to stebuklo padargus mes niekiname. Dar neradau atsakymo, kada ir kodėl vyro ir moters organus pavertėme keiksmažodžiais. Prieš keliolika metų vienam estetikos specialistui sakiau, kad vyro penis daug gražesnis už ausis, nes jis – įdomesnis, keičiasi nuo situacijos, o ausys – banalu.

– Tuomet turbūt labai banalu klausti, kokia moters kūno dalis gražiausia Aleksandrui Macijauskui?

– Tai priklauso nuo situacijos, šviesos, nuo to, ką noriu parodyti. Fotografas moterį gali pateikti bjaurią ir gražią, jos krūtinę – mažą ar didelę, jis gali parodyti išmintingą moterį kvailai arba kvailą – protingai. Todėl nėra geresnių ar blogesnių dalių. Dievas sukūrė žmogų, neišskirdamas jokios kūno dalies. Problemų prisigalvojo pats žmogus.

– Kuo paaiškintumėte faktą, kad aktams daug mieliau nei vyrai apsinuogina moterys?

– Moteriai tai ir erotiškumas, suviliojimo instinktas. Moterys nori bendrauti, todėl neretai po bendravimo įkalbinu nusirengti. Nors paskutinioji pasisiūlė pozuoti pati. Prisipažino, kad su manimi buvo sunku. Studijoje buvo šalta, žiema. Pasiguldžiau ją ant grindų. Ji stengėsi, dirbo kūrybiškai.

– Kaip atrodė jums moterys, kai buvo te 30-metis ir dabar? Ar kas nors pasikeitė?

– Kūnas sportiškas ar ne – man niekada labai nerūpėjo. Ir su gražuole nebūna dirbti lengviau. Krūtys didelės ar mažos – man nesvarbu. Viskas priklauso nuo meistrystės ir idėjos.

– Kūnai kalba. Ką jie sako apie moterį?

– Kiek ji rūpinasi savo kūnu, ką patyrė, kaip iš paskutiniųjų stengiasi kažką slėpti, manydama, kad tai – negražu. Bet man tai nerūpi – svarbu idėja, ji uždega. Ir atsitiktinumas. Detaliai apgalvoju scenarijų, bet jei kažkas nutinka, pavyzdžiui, modelis paslysta, suteikia naują idėją, kuri neretai būna geriausia. Aktuose netikėtas dalykas atrodo originaliai.

– Tačiau per jus moters kūnas praranda paslaptį.

– Menininkai, kaip ir žurnalistai, – smalsumo vergai. Norime viską matyti, žinoti ir ieškome dažnai ten, kur kitiems neįdomu.

– Dažniausiai matome pagražintas moterų fotografijas. Gal vyrai pernelyg romantizuoja moterį?

– Nesu iš tų fotografų, bet taip – pernelyg romantizuoja. Kaip pirmąją meilę – mums atrodo, kad ta mergina – kaip dangaus vaizdinys, niekada net į tualetą neina. Subrendęs supranti, kad ir moteris turi trūkumų.

Prieš keliasdešimt metų vienas gydytojas atnešė žurnalą, kuriame buvo aprašyta, kaip vyrai dalyvauja gimdyme: paglosto, palaiko moters ranką. Patyrėme šoką. Atrodė velniškai neįtikima!

Dabar sūnus padėjo žmonai gimdyti, bet nuo to meilės nesumažėjo. Moterys bijo, kad vyras pamatys ir pamanys, kad tai – šlykštu, todėl nemylės. Kodėl žmogaus gimimas – bjaurastis?

Sovietų laikais susilažinusi mergina autobusų stotelę važiavo nuoga. Kilo skandalas. Volteras rašė apie moterį Paryžiuje, kuri visą gyvenime praleido namuose, bijodama išeiti į gatvę ir pamatyti nuogą vyrą.

Labai svarbu yra visuomenės auklėjimas.

– Kokias tris žinomas Lietuvos moteris norėtumėte nurengti ir nufotografuoti?

– Prezidentę, Prunskienę ir Loretą. Kodėl? Jos visuomenei neprieinamos. Juk įdomiausia tai, prie ko nepavyksta prieiti.

– Esate juodojo humoro gerbėjas. Kodėl nefotografuojate moterų pornografijos?

– Sovietiniais laikais buvau komisijoje, kuri peržiūrėdavo filmus ir turėjo nuspręsti, ar jie pornografiniai. Iš milicininkų komentarų suprasdavau, kad jie peržiūrėjo filmus ne vieną kartą. Viena karininkė apgailestavo, kad tų filmų nematė jaunesnė. Dažniausiai tai būdavo gražus seksas. Kluonas, mylisi ant vežimo pora, šis išrieda į laukus, o pora nejaučia ir toliau mylisi.

Žodis "pornografija", išvertus iš lotynų kalbos, reiškia  pasileidimą. Tai fotografuoti neįdomu. Anatomija skirta medicinos vadovėliams. Juolab kad tai esu matęs gyvai.

– Kada jums moteris negraži?

– Savo poelgiais. Labai negražios Lietuvos žvaigždutės televizijoje. Savo kvailumu, tuštybe. Iškart atstumia.

Jaunas lankydavausi gamykloje vykstančiuose šokiuose. Namo palydėjau ne vieną merginą, pagal banalius standartus – pripažintą gražuolę. Bet su jomis pakalbėjus, grožis išgaruodavo ir daugiau jų sutikti nenorėjau.
Kartą žydo paklausė: "Tavo Sara labai negraži, kodėl tu su ja gyveni?" O šis atsakė: "Jei turėtum mano akis, ji tau būtų pati nuostabiausia."

G.Žilinskas: kūnas – metafora

– Kas Gediminui Žilinskui yra moteris? – klausiame žinomo mados, įžymybių, aktų fotografo G.Žilinsko.

– Viena – fotografui, kita – man asmeniškai, kai ji jau mano moteris, partnerė, aistra ir švelnioji pusė. Moterys – tai nesibaigiantis pažinimas, žavėjimasis, kitokio pasaulio atradimas.

– Ar daugybė nufotografuotų moterų padėjo jas pažinti, ar priešingai – kuo dažniau su jomis bendraujate, tuo labiau suvokiate, kad jų nepažįstate?

– Gyvenime taip būna. Atrodo, viską žinai ir pažįsti, bet palypėjęs aukščiau į kalną, pamatęs naujus horizontus, supranti, kad pažinimas vėl tik prasideda.

Daug moterų man padėjo jas pažinti geriau. Fotografavimas – subtili tema. Reikia bendrauti, modeliai turi suprasti ir priimti tavo idėją, nes kiekviena moteris – asmenybė, vis kitoks charakteris.

– Kokią svarbiausią savybę pažinote moteryse?

– Vienos negaliu išskirti. Visos turi privalumų. Vyrams dažnai sunku atplėšti akis nuo išorinio kūno grožio ir pažinti asmenybę. Išvydus itin gražią moterį, daugeliui pradeda virpėti balsas, labai sunku ją užkalbinti. Todėl dažnai išorinis impulsas užgožia trapios asmenybės pažinimą.

Darbas su moterimis – tai tarsi žingsnis jų asmenybės pažinimo link, padedantis atsirinkti, kas yra gražu, o kas artima man asmeniškai. Todėl net labai graži moteris nebūtinai gali man patikti.

– Apie kokį charakterį, asmenybę mes kalbame, jei vyrai jūsų nuotraukose pirmoje vietoje mato tik dailų kūną? Kai kas sakys – jei nori asmenybės, fotografuok akis, emocijas veide, tam drabužiai netrukdo.

– Geras klausimas. Bet primityvu vertinti tik taip. Pavyzdys – mano paroda "Wild", kurioje pozavo daug žinomų Lietuvos moterų. Nepamiršiu vieno solidaus vyro reakcijos. Peržiūrėjęs apie 30 nuotraukų jis nustebo: "Palauk, jos visos nuogos!" Nuogumas buvo man tik metafora ir priemonė pademonstruoti laukiniškumui, pabėgti nuo technologijų, šiuolaikinio pasaulio. Ir kartu nuogumas neužgožė pagrindinės idėjos.

Susipažindamas su modeliu, kiekvienoje moteryje randu dalelę idealios moters, savo amazonės. Tą dalelę įterpiu į pagrindinio personažo paveikslą.

– Kalbėjote, kad jūsų darbas – tarsi prisilietimas prie tobulo Dievo kūrinio. Ar ne šventvagiška taip teigti, kai tuos tobulus Dievo kūrinius reikia gražinti fotošopu, o kai kurie kūriniai nekart liesti chirurgo skalpelio?

– Tik kelių modelių, kuriuos mes puikiai žinome, kūnai buvo lytėti plastikos chirurgo. Stengiuosi specialiai pasirinkti modelius, kurių kūnai natūralūs. Bet atskirkime fizinį grožį nuo asmenybės visumos grožio. O dėl Dievo kūrinio galime filosofuoti – tai tik metafora.

– Kai kas pagiežingai tars, kad kūnas – tai velnio kūrinys.

– Kai kas – gali. Bet bandau kurti savo viziją. Dauguma mano fotografuotų moterų – žinomos, darbščios, išsilavinusios, baigusios mokslus, nenusileidžiančios vyrams. Bijau, kad jos nevirstų nemoterimis, tada dingtų jų seksualumas. Esu už grožį, moteriškumą, moters kultą, nes baisu, kai šiais laikais kai kurios jau nesiskiria nuo vyrų. Galbūt todėl jau kai kuriose šalyse vyrai turi žmonas ruses. Arba azijietes – filipinietes, tajes.

– Ar saldžiomis, glamūrinėmis nuotraukomis neprisidedate prie netikrumo, tuštybės, išorinio blizgesio kulto?

– Viena – komerciniai darbai, antra – mano meninės ambicijos. Neskirstau jų ir nenoriu prisijungti prie pagiežingų interneto komentatorių. Neteisiu ir nesakysiu, kas yra tuštybė, nes galima labai greitai paslysti. Esu dėkingas moterims, kurios prisideda prie mano vizijos.

– Šiais laikais nuogumas tampa įprastas kaip puodelis rytinės kavos. Ar tai nėra kelias aseksualumo link? Gal vis dėlto reikia paslapties kaip arabų pasaulyje, kur moterys slepia kūną, skirtą tik vienam vyrui?

– Nesiginčysiu su kultūromis. Mes – jau Vakarų kultūros dalis. Vakaruose seniai vyrauja nuogo kūno kultas. Viskas priklauso nuo jo pateikimo konteksto.

Taip, nuogumas gali privesti ir prie aseksualumo, bet priklauso nuo to, kaip tai bus pateikta. Savo kūryba aš propaguoju moters kūno grožį, skatinu vaizduotę, bet visada palieku dalelę paslapties, kad žiūrovui pačiam norėtųsi nurengti tą moterį.

– Esate sakęs, kad sveikame kūne – sveika siela. Ar tikrai taip manai? Juk gražiais kūnais, kaip matyti mūsų TV kanaluose, neretai puikuojasi nesveikos sielos žmonės.

– Aš tik pakartojau senovės graikų posakį. Kalbėjau apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą, miegą, sportą. Tai – ir savęs priežiūra, disciplina.

Moterys nori dėmesio. Kai mato, kad kažkam yra įdomu, atsiranda tų, kurios nori tai parodyti. Bet negaliu teigti, kad tai yra blogai. Gal jos nori sužavėti savo būsimą vyrą?

– Gal glamūriniai fotografai, kaip ir dauguma vyrų, pernelyg romantizuoja moterį? Juk net pagal statistiką vyrai tuokiasi dažniau iš meilės, moterys – iš išskaičiavimo. Ir gal jos sieloje didesnės pragmatikės, nei atrodo vyrams?

– Gali būti, nors fakto apie vedybų statistiką nebuvau girdėjęs. Tačiau kiekvienas esame asmenybė. Kaip ir naivus moterų posakis, kad visi jie vienodi...

– ... Į kurį juokaujant atsakoma: jei vienodi, kodėl taip ilgai renkatės?

– (Juokiasi.) Asmeninę nuomonę pasiliksiu sau. Mene – kas kita. Čia aš informuoju, esu žinios nešėjas.

– Kokią moterį jūs pavadintumėte idealia?

– Viena – asmeniniame gyvenime, kita – mene, fotografijoje. Čia moteris tik priemonė, kas nori – mato mano žinią, kas nori – tik nuogą kūną.

Kas kita – partnerė asmeniniame gyvenime. Su kuria sieja aistra,  smagu būti, dalytis patirtimi, bendrauti. O dėl grožio – visi turime savo cenzorių. Jei bus įdomu vien tik pašnekėti, tas žmogus bus tik draugas. Grožis – subjektyvu. Kartais norime tik bendrauti, kartais – tik pasigrožėti, o kartais norime santykių.

– Esate diplomatas, kalbate abstrakčiai. Gal prisiminsite bent vieną pikantišką nuotykį?

– Hm. Kartą žvejys iš kito upės kranto stebėjo mūsų darbą. Kai nuogas modelis apsirengė ir baigėme dirbti, jis pradėjo bambėti dėl nuogumo ir grasinti policija. Tačiau iki to laiko valandą tylėjo ir žiūrėjo.

– Kokias tris garsias moteris užsienietes norėtumėte išrengti prieš savo objektyvą?

– Tai būtų Joana Smalls (modelis iš Puerto Riko), Cara Jocelyn Delevingne (britų modelis ir aktorė) ir Adriana Francesca Lima (brazilų modelis).

– Kaip manote, kada moteris triumfuoja?

– Kai jaučiasi saugi, harmoninga ir laiminga.

Aleksandro Macijausko nuotr.