Apie dirigentą, Nacionalinės premijos laureatą Gintarą Rinkevičių ir jo apdovanojimus galima kalbėti daug. Tačiau yra kūrinių, kuriuos atlikti jis dar tik svajoja.

Vienas tokių - Sergejaus Rachmaninovo chorinės muzikos šedevras "Nakties vigilija". Kūrinį be orkestro prieš pat šv. Velykas atliks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras kartu su Kauno valstybiniu choru koncerte "Budėjimas prieš aušrą". Apie tai kalbamės su dirigentu G. Rinkevičiumi.

Esate minėjęs, kad "Nakties vigilija" yra sena jūsų svajonė.

Nors esu simfoninio orkestro dirigentas, kartu kažkada baigiau ir chorinį dirigavimą. Tačiau turbūt ne tai esmė. Kaip kūrinys jis mane žavi labai seniai, turbūt dar nuo tų laikų, kai buvau studentas. O prieš kokius dešimt metų pagalvojau, kad būtų gerai jį atlikti su dideliu choru.

"Nakties vigilija" yra labai ypatinga savo meninės įtaigos stiprumu. Tai genialus S.Rachmaninovo kūrinys, kuris, kaip ir religinė muzika, skirtas būtent tai nakčiai prieš Kristaus prisikėlimą, prieš šv. Velykas. Žinoma, tai provoslavų muzika, bet pati chorinė muzika, manau, aprėpia labai daug. Ir man, kaip simfoninio orkestro dirigentui, kaip muzikantui, tai įdomu ir svarbu. Manau, ir publikai bus įdomu.

Pirmą kartą šį kūrinį ir išgirdote studijų metais?

Sankt Peterburgo konservatorijoje iš pradžių mokiausi chorinio dirigavimo ir dainavau chore. Kartą, kai repetavome su studentų choru, supratau, kokia tai geniali muzika. Nors tuo laiku tai buvo praktiškai uždraustas kūrinys.

1977-1979 m. dėl religinės tematikos tokio kūrinio nedrįsdavo atlikti niekas. Tik perestroikos, Michailo Gorbačiovo valdymo, laikais jau buvo leidžiama atlikti, o Leonido Brežnevo - tikrai ne. Dabar atrodo nusikaltimas, kad tokia gera meniniu požiūriu muzika nebuvo atliekama.

"Nakties vigilija" - rusų sakralinių senovinių giesmių daugiabalsė traktuotė - gana sudėtinga. Pats kūrinys laikomas S.Rachmaninovo chorinės muzikos apogėjumi. Ar nebaugu jį atlikti?

Atlikti jį sunku, bet mūsų chorinė kultūra yra gera. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras, Kauno valstybinis choras - tai tie chorai, kurie reprezentuoja mūsų šalies chorinę kultūrą. Viską įmanoma gerai atlikti, reikalingas tik skirtingas laikas ir repeticijų skaičius.

Jums apskritai egzistuoja baugumo sąvoka? Kaip nors specialiai ruošiatės kiekvienam kūriniui, koncertui?

Kiekvienas naujas kūrinys turbūt kažkuria prasme įpareigoja ir, aišku, visada specialiai ruošiuosi. Mano toks darbas, kad reikia mokytis naujų partitūrų. Ir vėlgi, "Nakties vigilija" yra muzika be orkestro. Choras su orkestru yra dar kitaip, kitoks choro vaidmuo, o čia visiškai akapelinis dainavimas ir labai svarbu detaliai pasiruošti.

Teigėte, kad mūsų šalies chorinė kultūra gera. Ar tikrai? Kaip apskritai lietuviai vertina chorinę muziką?

Manau, kad gera. Dar kol kas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras, Kauno valstybinis choras, kiti Lietuvos chorai yra labai gero, aukšto muzikinio ir meninio lygio. Žinoma, neaišku, kaip bus toliau.  Viso muzikinio lavinimo padėtis nėra labai gera.

Tai, ką mes turime kultūroje dabar, turbūt ne dėl to, kad per pastaruosius metus puoselėjome kultūrą, o dėl to, kad nepaisant visko, nelabai palankios situacijos, daug kultūrinių reiškinių dar gyvuoja, ir tai gerai. Bet tai nėra labai gerai, galėtų būti daug geriau. Jeigu žiūrėtume bendrai, ir Europa, ir pasaulis eina į priekį, smarkiai eina į priekį. Mes kol kas stengiamės išlaikyti tai, ką turime.

Lietuvos chorai "Nakties vigiliją" atliks taip pat pirmą kartą. Esate šiek tiek atsakingas ir už juos...

Vyksta pasiruošimas šiam koncertui ir repetuodamas su Kauno valstybiniu choru supratau, kad choro artistams tas kūrinys labai patinka ir jie tikrai supranta tą muzikos grožį, kurį atskleidžia "Budėjimas prieš aušrą".

Ką jums apskritai reiškia S.Rachmaninovas ir jo kūriniai?

Turbūt visi S.Rachmaninovo kūriniai man patinka, jis ypatingas kompozitorius. Fortepijoninė, simfoninė, chorinė muzika - viskas labai susiję, temos ar motyvai tiek "Nakties vigilijoj", tiek simfoniniuose šokiuose. Aišku, apie muziką gana sunku šnekėti, rašyti. Daug paprasčiau parašyti apie vaizdinius dalykus negu apie garsų poveikį žmogaus sielai. Bet jis - labai didelis.

Kūrinys susijęs ir su šv. Velykomis. Kokių minčių, besisiejančių su "Nakties vigilija", prieš jas kyla?

Prisikėlimas - labai filosofinis klausimas. Ta šventė turėtų būti kiekvieno žmogaus širdyje. Apie patį dainavimą ir buvimą kartu - choras arba orkestras yra irgi tam tikra filosofija. Orkestro muzikantas, choro artistas - grupė žmonių, kuriuos vienija bendras kūrinio atlikimas ir ypatingi muzikiniai dalykai. Chorinė ar simfoninė muzika yra harmonija, tai yra sielai, ir taurina kiekvieno žmogaus mintis. Tai labai svarbi misija, kurią neša ta pati - chorinė - kultūra.