Vievyje, Lietuvos kelių muziejaus ekspozicijos salėse sukaupta daug senosios technikos, kuri įvairiais laikotarpiais po Antrojo pasaulinio karo buvo naudojama statant ir prižiūrint mūsų krašto kelius. Kiekvienais metais tokių eksponatų vis daugėja.
Prieš dvejus metus, 2012-ųjų pavasarį, į Lietuvos kelių muziejų iš Širvintų meistrijos (VĮ „Vilniaus regiono keliai“) į Vievį atvežė vikšrinį traktorių BTM-3 su sniego valymo įranga (BTM – rusiška abreviatūra, kuri reiškia – greitaeigė tranšėjinė mašina). Traktorių BTM-3 pagamintas 1966 metais, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ jį įsigijo 1997 metų sausio 17 dieną, paskirtas Širvintų kelių tarnybai. Sunkiomis žiemomis Širvintų apylinkių keliuose BTM-3 ištikimai tarnavo, nuo sniego kelius nuvalydavo labiausiai neprivažiuojamose vietovėse. Paskutinį kartą BTM-3 į žiemos kelius išvažiavo 2010 metų žiemą.
O šių metų birželio pabaigoje į Lietuvos kelių muziejų atkeliavo dar vienas vikšrinis mechanizmas – ekskavatorius EO-4111. Jis pagamintas Kostromoje (Rusija), į Lietuvą atgabentas geležinkeliu 1990 metais, eksploatuoti perduotas Šakių kelių tarnybai. Pirmasis šio ekskavatoriaus mašinistas buvo Gintautas Laucys (iki 1993 m.), vėliau – Gedeminas Narijauskas (iki 2002 m.). Ekskavatorius dirbo smėlio ir žvyro karjeruose Kiduliuose, Ramoniškiuose prie Sudargo, Gelgaudiškyje iš Nemuno kasė žvyrą, kurį į pakrantę išpumpuodavo upės vagą gilinanti žemsiurbė. Juo buvo tvarkomos kelių sankasos, pralaidos. Paskutinį kartą šis ekskavatorius darbavosi 2002 metų rugsėjo 24 dieną.
Šakių kelių tarnybos vyresnysis mechanikas Audrius Mozūraitis sako, kad šis masyvus, apie 30 tonų sveriantis ekskavatorius buvo nepamainomas darbininkas Šakių rajono keliuose. Ekskavatoriaus techninėje instrukcijoje rašoma, kad jo strėlės ilgis 10 m (ji be intarpo), didžiausias kasimo spindulys 11,1 m, krovimo spindulys – 10 m, kaušo talpa – 0,8 kub. metro. Variklis dyzelinis, 55–60 kWt galingumo.
Kelionei iš Šakių į Lietuvos kelių muziejų ekskavatorių rengė vyresnysis mechanikas A. Mozūraitis, jo bendradarbiai Remigijus Gaižauskas ir Edvardas Žilaitis. Reikėjo, kad į sunkvežimio sunkiasvorę puspriekabę, ant kurios turėjo būti vežamas į muziejų, virš dešimtmečio nenaudotas ekskavatorius pakiltų savo eiga. Ar pavyks užvesti variklį? Teko padirbėti. Vyrai surado reikalingų detalių, pakeitė variklio paleidimo magnetus, sutvarkė rankinį siurblį, važiuoklėje pakeitė trišakį (ten sukoncentruotas visas ekskavatoriaus valdymas). Ir štai vieną dieną ekskavatorius suburzgė. Kopiantį ant platformos, iš abiejų pusių jį saugojo du greideriai.
Iš Šakių į Vievyje esantį Lietuvos kelių muziejų ekskavatorių birželio 25 dieną atvežė AB „Kauno tiltų“ sunkvežimis MAN. Senosios technikos ekspozicijoje jis užims deramą vietą.
Kostromos (Rusija) gamykla buvo pagrindinė Sovietų sąjungos vikšrinių mechaninių ekskavatorių įmonė, kuri šią sunkiąją techniką gamino praėjusio amžiaus 7–9 dešimtmečiais.
Šios ekskavatorių gamyklos istorija prasidėjo 1915 metais, kai Pirmojo pasaulinio karo pradžioje iš Rygos į Kostromą evakavo įmonę, kuri gamino įrankius, ventiliatorius ir kitą produkciją. Ekskavatorius toje gamykloje pradėjo gaminti 1933 metais, kai surinko pirmąjį garinį šios rūšies mechanizmą. 1937 metais įmonė įsisavino elektrinių ir dyzelinių ekskavatorių gamybą. Antrojo pasaulinio karo metais ekskavatorių gamyba buvo pristabdyta, ją perorganizavo karinėms reikmėms. Ekskavatorių gamybą atnaujino 1944 metais. Nuo 1948-ųjų gamykla galutinai specelizuota mechaninių trosinių ekskavatorių gamybai. Kostromos ekskavatorius siuntė į 43 pasaulio šalių rinkas. Įvairiais laikotarpiais gamykloje gamino modelius E-801, E-10011D, EO-5111B (1982 m.), EO-5112A (EP-1A), EO-5119.
Naujausi komentarai