- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Į Vilnių atvykstantis bestselerių autorius L. Gaunelle: jei nesuprasi savęs, rizikuoji prarasti
-
Į Vilnių atvykstantis bestselerių autorius L. Gaunelle: jei nesuprasi savęs, rizikuoji prarasti
-
Į Vilnių atvykstantis bestselerių autorius L. Gaunelle: jei nesuprasi savęs, rizikuoji prarasti
-
Į Vilnių atvykstantis bestselerių autorius L. Gaunelle: jei nesuprasi savęs, rizikuoji prarasti
-
Į Vilnių atvykstantis bestselerių autorius L. Gaunelle: jei nesuprasi savęs, rizikuoji prarasti
Paauglystėje prancūzų rašytojas, bestselerių „Dievas visada keliauja incognito“, „Diena, kai išmokau gyventi“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Intuicija“ autorius Laurent’as Gounelle norėjo tapti psichiatru. Paklusęs tėvų norams, jis baigė ekonomikos studijas, tačiau save atrado kelionėse, rašyme ir nuolatiniuose susitikimuose su žmonėmis.
Rugsėjo 23 dieną, 18 val., pasaulinių bestselerių autorių L. Gounelle bus galima sutikti Vilniuje – rašytojas atvyksta į festivalį „Open books“. L. Gounelle knygas Lietuvoje leidžia leidykla „Alma littera“.
Prieš kelionę į Vilnių rašytojas atsakė į žurnalistės Laisvės Radzevičienės klausimus. Į lietuvių kalbą išvertė Augustė Gittins.
– Kartais jus pavadina žmogaus minčių specialistu. Kokių įgūdžių reikia turėti, kad juo būtum?
– Nelaikau savęs žmogaus minčių ekspertu. Apskritai nemanau, kad kas nors tokiu išvis galėtų būti. Kodėl? Todėl, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, pasaulyje nerasi dviejų vienodai mąstančių.
„Alma littera“ nuotr.
– Esate sakęs, kad rašytojai dažnai rašo intuityviai. Kaip savo gyvenime ir darbe derinate protą ir intuiciją?
– Puikus klausimas! Anksčiau visada kliaudavausi protu, tikėjau, kad būtent juo vadovaujantis geriausia eiti per gyvenimą. Turiu pasakyti, kad klydau: geriausi sprendimai, kuriuos priėmiau, būdavo intuityvūs. Esu tikras, kad jums – lygiai taip pat. Ypač kai reikia priimti tikrai svarbius sprendimus. Na, kuris iš mūsų išsirinko žmoną ar vyrą strateguodamas ir galvodamas? Retas! Albertas Einsteinas sakydavo: „Intuicija yra šventa dovana, o racionalus protas – ištikimas tarnas. Sukūrėme visuomenę, kuri gerbia tarną, bet pamiršo dovaną.“
Mano darbe protas padeda apibrėžti temas ir idėjas, kuriomis noriu pasidalyti su savo skaitytojais. Intuicija atplukdo man istoriją, galinčią šias idėjas perteikti. Tik reikia pasakyti, kad tos istorijos sugula netvarkingai, tiesiog sumetamos į mano galvą. Tenka įdarbinti mąstymą, kad istorija knygoje nugultų tinkama tvarka.
– Ar jums kartais neatrodo, kad žmogus iš savęs reikalauja per daug? Kad gyventi mums būtų paprasčiau, jei mažiau gilintumės į savo vidinius vandenis?
– Kartais išmokstame būti švelnūs sau, negalvodami apie savo veiksmų padarinius. Ketinimai visada yra geresni už rezultatą: kai atpažįstame savo intencijas, leidžiame sau eiti jų kryptimi tokiu tempu, kokį įsivaizduojame sau tinkantį.
Introspekcija yra savęs nesuvokimo priemonė. Jei nesuprasi savęs, rizikuoji prarasti savo gyvenimą.
„Alma littera“ nuotr.
– Kartais mums patiems mūsų gyvenimas atrodo visiškai neįdomus, tačiau yra daugybė žmonių, kurie mielai susikeistų vietomis. Kokiomis akimirkomis jūs suprantate, kad gyvenate savęs vertą gyvenimą?
– Kai kurie žmonės tiesiog nėra savo vietoje, ypač savo profesijoje ar darbinėje aplinkoje. Tam, kad jaustųsi visaverčiais, jie turi kažką iš esmės keisti. Tačiau kartais problema yra tik mūsų gebėjimas įvertinti dabartinį laiką. Daugybė žmonių neišgyvena dabarties – jie vergauja mintims apie savo praeitį, nuolat prisimena, kokie rūpesčiai juos kankino, kokį liūdesį jie išgyveno, arba svarsto apie ateitį, apie kitą savaitgalį, apsipirkimą prieš šventes. Mūsų gebėjimas nustoti tiesiog mąstyti, o kartais – netgi daryti, įvertinti savo buvimą dabartyje yra tai, kas galėtų pakeisti jūsų santykį su jūsų gyvenimu, nieko nekeičiant... Sąmoningumo meditacija gali būti puiki pagalba, jei tikrai norite eiti šia kryptimi.
– Per gyvenimą, neabejotinai, prisiklausote įdomiausių istorijų, o iš jų juk – knygos ir filmai. Kaip pasirenkate istorijas, kurios vertos būti jūsų knygose?
– Galbūt pasirodys keista, bet iš tikrų istorijų retai semiuosi įkvėpimo. Man labiau patinka fantazuoti ir savo vizijose įmontuoti žinutes, kuriomis noriu dalytis su skaitytojais taip, kad jos būtų veiksmingos.
– Būti laisvam ir laimingam yra kiekvieno žmogaus svajonė. Kodėl iki galo ši misija nėra įmanoma? Kodėl žmogui negana tiek, kiek jis turi, – laisvės, laimės, turto, gyvenimo?
– Mūsų visuomenės ekonomikos pagrindas – sukelti trūkumo jausmą. Jausmas, kad tau ko nors trūksta, verčia pirkti daiktus, kuriuos visomis priemonėmis bandoma parduoti. Esame priversti jaustis taip, lyg mums visada ko nors trūktų, o daiktai šią tuštumą kaip tik ir galėtų užpildyti. Vienas iš būdų pakeisti tokią dvasios būseną yra suvokti ir įsivardyti teigiamus savo gyvenimo dalykus, susijusius su turtu, santykiais ar sveikata. Asmeniškai aš kiekvieną rytą skiriu dvi minutes, kad padėkočiau Visatai už paprastą faktą, jog esu gyvas šiame pasaulyje. Šis dėkingumo jausmas netiesiogiai siunčia žinią mano kūnui ir sielai, kad esu laimingas žmogus, net kai kasdieniame gyvenime turiu neišspręstų problemų. Jei jums labiau patinka dėkoti Dievui – dėkokite jam.
Kartais atrodo, kad žmonija, ypač žmogaus psichologijoje, daro didžiulius atradimus, nors tereikia pažvelgti į praeitį ir joje matome, kad viskas, ką atradome, jau buvo atrasta. Kodėl mums lemta užmiršti patirtis ir iš naujo daryti savojo pažinimo klaidas.
Mums, žmogiškosioms būtybėms, saugu, kai vadovaujamės įpročiais. Mes nekenčiame pokyčių. Taigi, net tada, kai mokslinis tyrimas jums įrodys, kad kiekvieną rytą skirdami dvi minutes dėkingumui pajusite, jog jūsų gyvenimas keičiasi, mažai tikėtina, kad išties pradėsite keisti savo ryto rutiną.
– Ar sekate pasaulio kaitos tendencijas? Kaip kitaip paaiškinti, kodėl jūsų knygos nuolat pataiko į dešimtuką?
– Kiekvienos mano knygos tema atitinka būtent tuo metu mane dominančias temas. O man tai, kas vyksta pasaulyje, rūpi kaip ir daugeliui esančių aplink mane.
„Alma littera“ nuotr.
– Esate sakęs, kad rašytojai savo galvoje nesukuria idėjų, jos jiems duodamos, dovanojamos iš aukščiau. Kas tas, kuris mums jas dovanoja?
– Manau, kad rašytojai yra labiau intuityvūs nei kūrybingi. Mano ego norėtų manyti, kad mano idėjos iš tikrųjų yra MANO IDĖJOS, bet, tiesą pasakius, žinau, kad taip nėra. Intuicija yra gebėjimas susieti save su informacija, kuri pateikiama pasauliui. Kiekvienas turi intuiciją, bet dauguma žmonių ją ignoruoja arba ja netiki. Papasakosiu jums tikrą istoriją, nutikusią 2018 metais. Tą spalį išleidau knygą „Pažadu tau laisvę“. Tuo pačiu metu mano draugas Bernard’as Werberis, kuris taip pat yra rašytojas, išleido knygą „La boîte de Pandore“. Perskaitėme vienas kito knygas ir nustebome: mano istorija vyksta restorane-laive, jo – restorane-laive. Mano laivas turi mitologinį pavadinimą („Le pygmalion“). Jo laivas turi mitologinį pavadinimą („La boîte de Pandore“). Mano istorija yra istorija apie žmogų, kuris kasdien keičia savo gyvenimą per hipnozę keisdamas savo asmenybę. Jo istorija yra istorija apie žmogų, kuris kasdien keičia savo gyvenimą per hipnozę aplankydamas ankstesnius gyvenimus! Ir pažadu, kad anksčiau niekada nepersimetėme nė vienu žodžiu apie istorijas, kurias rašėme.
– Ką darote tuomet, kai negalite įvykių, nutikimų ar būsenų paaiškinti racionaliai?
– Aš išmokau tai priimti. Sakau sau, kad man trūksta to įvykio ar būsenos prasmės, bet pasitikiu Visata, ir kad tam turi būti priežastis. Sunku tai daryti, kai pasaulyje matai tik blogį, tačiau dauguma įvykių, kuriuos iš pradžių suvokiau kaip neigiamus, iš tikrųjų tokie nebuvo. Kartais prireikia mėnesių ar net metų, kad tai suprastum. Taigi priimti ir pasitikėti dažnai yra geriausias būdas atsakyti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienoje situacijoje turite būti pasyvūs: neabejotinai yra kontekstų, kuriuose privalu reaguoti ar net prieštarauti.
– Ar esate sutikęs tą, kuris keliauja incognito?
– A. Einsteinas sakė, kad taip keliauja Dievas...
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimas imasi svarstyti iniciatyvą paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes1
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...