Kinas

Ir čia priėjo B.Staileris

Komedijų būna visokiausių - juodų, trenktų, situacinių, šeimyninių, erotinių... Dar būna prancūziškai subtilių ir amerikietiškai graudžių tragikomedijų. Bet įdomiausi - nauji juoko porūšiai, skirstomi pagal aktorius, kaip antai „Atkinsono“, „Granto“, „Kerio“ ar „Sandlerio“ komedijos.

Pavyzdžiui, keliaudamas į filmą su Adamu Sandleriu, šimtą procentų žinai, ko galima tikėtis, - nešvankių pokštų, fiziologinio humoro ir maivymosi. Jei neduokdie aktorius įsivelia į rimtesnį reikalą, žiūrovai piktybiškai neina į kino teatrus, primindami, kad vaidintojas tuoj liks be darbo, jei jiems nepataikaus...

Taip nutiko ir su smarkiai po „Paskutinio jaunikio išbandymo“ išpopuliarėjusiu Benu Staileriu. Jis, kaip ir A. Sandleris, pradėjo nuo paprasto scenos komiko, paskui užkariavo MTV auditoriją muzikos ir kino žvaigždžių parodijomis. Į didįjį ekraną įsiveržęs viesulu šiandien jis suformavo ir savo komedijos žanrą, ir vaidmenų tipažą. Ir pavardės beveik visų herojų - iš nepadorios „f“ raidės...

Taigi B. Staileris kine... Kuklus, nuoširdus bernužėlis, prigrūstas kompleksų, bijantis posūkių gyvenime, patenkantis į begalę kvailiausių spąstų ir būtinai laimintis merginos ir jos tėvų širdį. Šis siužetas keliauja iš filmo į filmą. Nenuostabu, nes iš filmo į filmą keliauja ir beveik asmeninis B. Stailerio scenaristas Džonas Hamburgas, šįkart atsisėdęs ir į režisieriaus kėdę. Jis tikrai žino, ką ir kaip rašyti savo bičiuliui.

Beno partnerė komedijoje „Ir čia priėjo Poli“ - nė trečdalio talento neišnaudojusi Dženifer Aniston. „Draugų“ šleifas jai ant kaklo kabina vieną komediją po kitos, ir visose ji sąžiningai asistuoja garsesniems kolegoms vyrams. Aktorė po vedybų su Bredu Pitu, matyt, lengvai susitaikė su „šešėlinės princesės“ vaidmeniu. Nors tragikomedija „Gera mergaitė“ atskleidė didžiulį aktorės potencialą...

Nepaisant nuspėjamumo ir „staileriškumo“, komedija „Ir čia priėjo Poli“ - pakankamai žavus filmas prasiblaškyti. Benas vaidina rizikuoti nemėgstantį ir kitus nuo rizikos atbaidantį gyvybės draudimo agentą Rubensą. Deja, vestuvinė kelionė baigiasi visišku fiasko - savo ką tik iškeptą žmonelę nelaimėlis aptinka su prancūzu - nardymo instruktoriumi. Gerai, kad jam bent jau užteko ryžto nepamanyti, kad aniedu tiesiog tobulina kvėpavimo po vandeniu pratimus...

Paklaikęs Rubensas sprunka namolio ir parodoje kaktomuša susiduria su pirmąja savo mokyklos laikų meile - Poli. Ši mergiotė - visiška priešingybė išgverusiam vargšeliui. Tai tikra prietranka - patranka, kuriai svarbiausia - linksmybės ir nuotykiai. Ir štai - žmonelės pamestas Rubensas surizikuoja pirmą kartą gyvenime. Surizikuoja skrandžiu, sveiku protu ir kaulais.

Scenos, kur B. Stailerio herojus kaunasi su skrandžio skausmais ir vidurių užkietėjimu, nevėkšliškai trepsi šokių aikštelėje ir skaito merginai paskaitą apie mikrobus bare - tiesiog klasiškos. Dž. Aniston vaidinama padavėja irgi be nereikalingų parodijos klišių - mergina, priimanti gyvenimą tokį, koks jis yra...

Ypač įsimena antrojo plano vaidmenys - Henko Azarijos prancūzas nudistas su „kreivu“ akcentu, Brajeno Brauno ekstremalus verslininkas, Aleko Boldvino airis bosas ir itin taikli buvusios kino žvaigždės karikatūra, kurią nupiešė iki galo neišnaudotas supertalentas Filipas Seimuras Hofmanas.

Svarbiausia, jog kiekvienas pokštas ar kvailas tekstas - savo vietoje, neišlaužti iš piršto. Režisierius ir scenaristas suplanavo taip, kad niekaip kitaip herojus ir negali pasielgti, ir nuo to dar juokingiau. Tad pavasarinei įžangai į hormonų audrą „Ir čia priėjo Poli“ puikiausiai tiks.