Kartais, žvelgiant į jo fotografijas, atrodo, kad kažko trūksta. Prie moters kojų prigludęs šuniukas. Moters veido nematyti. O gal kažko per daug? Sovietmečio ikonos - daugeliui atpažįstami vaizdai, tapę simboliais. Surūdijęs tualetinio popieriaus laikiklis arba šviestuvas, švietęs bene kas antrame bute. Šie buities atributai atgaivina ir kitus ryškius laikmečio vaizdinius. Gal todėl šie vaizdai taip bado akis, ir praversti leidinio puslapių su jais tiesiog neįmanoma?
Vieno ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos fotomenininkų Mindaugo Kavaliausko darbuose - apleistos sovietmečio erdvės, provincijos kasdienybė ir industrializacija.
Per pasaulį keliaujanti kūryba
Daug fragmentiškumo ir naujausių fotomenininko darbų serijoje „Kražių portretas".
Laidotuvių ceremonijos minioje suplevėsavusi skarelė, tai, ką valgė laidotuvių dalyviai, ar kražiškių interjerai, jų detalės, bet - be šeimininkų veidų. Šios serijos darbai, vaizdžiai tariant, keliauja per pasaulį. Viešėjo Lenkijoje, Australijoje, rugsėjį kartu su Vytauto Stanionio vyresniojo ir Antano Sutkaus fotodarbais keliaus į Noorderlicht festivalį Olandijoje.
„Fotografuoju ir apleistas sovietmečio zonas - poilsio vilas, sporto bazes, kareivines. Darbų serija „Saldumynų vila" sudomino europiečius. Šventojoje įsikūrusioje buvusioje saldainių fabriko viloje fiksavau liūdną praėjusio laikotarpio vaizdą - apiplyšusius tapetus, prastai atlikto remonto detales, nušiurusias sovietmečio interjero ikonas", - pasakojo M.Kavaliauskas. Serijos „Saldumynų vila" darbai pateko į pasienio regionų problematikai skirtą projektą „Zona" ir jo katalogą.
Pavasarį jis dalyvavo parodoje-konkurse Italijoje „The Core of Industry" („Industrijos šerdis"). Projektui Mindaugas pateikė savo darbus iš Lietuvos automobilių turgų.
„Vokietijoje, Italijoje susidomėjimas industriniais objektais visada buvo didelis. Klasikinėje lietuvių meninėje fotografijoje industrinių objektų beveik nepamatysime. Sovietmečiu fotomenininkai gamyklas, fabrikus tam tikru rakursu fotografavo, sovietinei sistemai reikėjo parodyti klestinčią pramonę, ir tos nuotraukos privaloma tvarka buvo įtraukiamos į fotoalbumus. Tačiau patiems fotomenininkams atrodė nelabai garbinga pateikti tai kaip meną. Taigi industrinis siužetas buvo truputį ignoruojamas, ir jis vis dar ignoruojamas visuose lietuvių vizualiniuose menuose", - įsitikinęs fotomenininkas.
Daugelio serijos „Autoportretai ir autopeizažai" darbų fotomenininkas Lietuvoje neeksponuoja dėl susitarimo su juose užfiksuotais automobilių prekeiviais.
Kupinas organizacinių idėjų
Šiam menininkui netrūksta ir originalių organizacinių idėjų. Ne kiekvienas sugalvotų techninėse funikulieriaus patalpose įkurdinti fotografijos galeriją („F galerija" Žaliakalnio funikulieriuje) arba surengti beprecedentį Lietuvoje tarptautinį fotomeno festivalį ir dalį jo parodų įkurdinti Urmo prekybos miestelyje. „Tai įvyko pirmojo festivalio „Kaunas Photo" metu. Dabar visas Vilnius projekto „Kultūra gyvai" metu tampa viena vieša kultūrine erdve. Kai prieš ketverius metus surengiau fotoparodą Urmo bazėje, perkelti vizualinį meną į viešąsias komercines erdves buvo absoliučiai nauja idėja Lietuvoje", - prisimena fotomenininkas.
Vienintelis Lietuvoje tarptautinis fotomeno festivalis sėkmingai gyvuoja iki šiol. Neseniai festivalio programoje svečiavosi Australijos fotografija, o rudeninė jo dalis planuojama socialiai labai aktyvi.
Kaip išlikti savimi?
Organizacinių darbų jam nuolatos nestinga. Šiemet jam patikėta išrinkti trijų Lietuvos fotografų darbus Europos Centrinio Banko fotografijos konkursui „Europa". Rugsėjo pabaigoje jis rengiasi pristatyti Lietuvos fotografiją Tarptautiniame fotografijos festivalyje Kinijos Pingyao mieste. Lieka laiko ir kūrybai. Liepą Slovakijos mieste Košice jis kurs fotografijų seriją apie šio miesto gyvenimą.
„Man fotografavimas - malonumas. Fotografuoju ir keliaudamas organizaciniais tikslais. Žinoma, per organizacinius darbus lieka mažiau laiko kūrybai. Tačiau aktualesnė problema man - kaip išlikti savimi, kaip nepaskęsti vis besiplečiančioje vizualinių vaizdų jūroje. Penkerius metus dalyvauju įvairių tarptautinių fotoparodų, konkursų žiuri. Dažnai aplanko jausmas - tai jau matyta. Kai esi daug matęs ir daug žinai - įvairius fotografijus kursus išklausiau trijose ar keturiose aukštosiose mokyklose - apima baimė: nieko originalaus nesukursiu", - kūrybiniais nuogąstavimais pasidalijo menotyrininko išsilavinimą įgijęs fotomenininkas.
Tarp jo kūrybos įvertinimų - ir Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) aukso medalis. M.Kavaliausko autoriniai darbai saugomi viešose ir privačiose kolekcijose ne tik Lietuvoje - ir Prancūzijoje, Šveicarijoje, JAV.
Naujausi komentarai