Literatūros apžvalgininkai apgailestauja, kad Lietuvoje ne tik nepakankamai domimasi mažesnėmis premijomis apdovanota literatūra, bet ir pasaulines premijas pelnęs kūrinys ne visada suranda kelią į lietuvio knygų lentyną. „Skaitymo kultūra Lietuvoje nėra žema, tačiau dažnai dėmesio vertos knygos lieka nepastebėtos“, – LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“ pabrėžia poetas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas.

Literatūros apžvalgininkai sako, kad skaitytojai, ieškodami sau knygos, turėtų atkreipti dėmesį į pasaulinės literatūros premijas pelniusių autorių darbus. Reikėtų pastebėti Nobelio, Bukerio, „Costa“, „Dublin impac“ premijų laureatų darbus. Tačiau, anot literatūros apžvalgininko M. Buroko, vien tuo pasikliauti nereiktų: „Premija dar nereiškia, kad knyga patiks asmeniškai. Reikia ją pavartyti, paskaityti keletą puslapių“.

Literatūros kritikės Eglė Kačkutės teigimu, literatūros premijos yra svarbios, nes atkreipia dėmesį į tai, kas literatūroje nauja arba į tuos autorius, kurie per daugelį metų sukūrė tvarų, originalų ir reikšmingą savo kūrybos lauką. Premijos taip pat leidžia susipažinti su netikėtai tikrovę reflektuojančiaiskūriniais, autoriaus pasirinktais aspektais.

Visgi į premijuotą knygą apžvalgininkai siūlo žiūrėti kaip į rekomenduojamą knygą.Tačiau, anot „Kultūros savaitės“ pašnekovų, svarbu suprasti, kad yra labai daug įdomių rašytojų ir ne tiek daug premijų.

Mažesnės premijos lieka nepastebėtos

M. Buroko teigimu, Nobelio ir Bukerio premijos yra laikomos pagrindinėmis todėl, kad yra labiausiai pastebimos žiniasklaidoje:„Informacija yra plačiausiai paskleidžiama apie anglakalbės literatūros premijas. Į lietuvišką žiniasklaidą prasprūsta dar šiek tiek prancūzų, ispanų literatūros apdovanojimų informacijos, o dauguma menkesnių lieka paprasčiausiai nepastebėtos. Ir visai be reikalo“.

Pasak literatūros apžvalgininko Laimanto Jonušio, Nobelio premija neveltui yra laikoma pagrindine, nes yra pasaulinė. Nors į ją, pasak L. Jonušio, yra žiūrima kiek skeptiškai: „Kalbama, kad ji skiriama ne tik už literatūrinius nuopelnus, bet ir dėl politinių motyvų. Būtų nekeista, jeigu taip būtų, bet taip nėra. Sakyčiau, kad ši premija yra tiesiog skiriama geriausiems pasaulio rašytojams“.

Literatūros apžvalgininkas pastebi kad, per 20 metų premiją yra gavę įvairių pažiūrų autoriai. „Tai ir italas Dario Fo, anglas Haroldas Pinteris, kurių politinės pažiūros – radikaliai kairiosios, taip pat premijas yra gavusios tokios autorės, kaip Doris Lessing, Herta Muller, kurių antikomunistinės nuostatos yra ypač ryškios. Manau, kad čia egzistuoja balansas“, – pabrėžia L. Jonušys, pridurdamas, jog Bukerio premija svarbi tuo, kad ją gauti gali įvairių anglakalbių šalių autoriai.

Per mažai dėmesio Rytų Europos rašytojų kūrybai

L. Jonušio teigimu, tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, neproporcingai didelis dėmesys yra skiriamas anglų  kalba parašytai literatūrai.

„Būtent Nobelio premija siekiama parodyti, kad pasaulyje yra labai daug geros literatūros, gerų rašytojų. Anglakalbių literatūra – profesionali, bet be ugnelės, ypatingo originalumo, o Rytų Europos kraštų literatūra – įdomesnė“, – pastebi L. Jonušys.

Anot M. Buroko, vengrų prozininkai yra labai stiprūs, tačiau nė vieno jų darbo neturime išversto į lietuvių kalbą. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje turėtų augti ir susidomėjimas premijuotomis vokiečių knygomis, Rytų ir Vidurio Europos literatūra, mat ši yra mums artimesnė.

Vertimas gali pražudyti kūrinį

M. Burokas pastebi, kad per 20 metų į lietuvių kalbą yra išversta 70–80 proc. Bukerio premiją pelniusių knygų. Panaši tendencija išryškėja ir kalbant apie Nobelio premiją: „Jos atveju neversta visai mažai. Daugiausia – poezijos knygų“.

Savo ruožtu L. Jonušys atkreipia dėmesį į tai, kad užsienio literatūros vertimų padėtis – problemiška: „Verstinės literatūros išleidžiama labai daug, ir tikrai nėra tiek labai gerų vertėjų. Žinoma, leisdami gerą, premijuotą literatūrą, leidėjai dažniausiai stengiasi pasamdyti gerus vertėjus, bet ne visada. Pavyzdžiui, 2010 metų Bukerio premijos laureato Howardo Jacobsono romano „Finklerio klausimas“ vertimas yra prastas, knyga nerekomenduotina vien dėl vertimo. Labai gerai išverstos yra Hertos Miuler knygos, tačiau, sakyčiau, jos skirtos literatūros gurmanams“.

Literatūros kritikė E. Kačkutė sutinka: blogas vertimas gali nužudyti kurio nors autoriaus kūrybos gyvenimą lietuvių kalba.

Poeto, literatūros apžvalgininko Mariaus Buroko rekomenduojamų knygų sąrašas:

1.       Roberto Bolaño „Pašėlę detektyvai“,  iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė, 2013

2.       Philip Roth „Portnojaus skundas“,  iš anglų kalbos vertė Marius Burokas, , 2012.

3.       William Faulkner „Jerzuale, jeigu tave užmirščiau“, iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė, 2013

4.       Juan Carlos Onetti „Maitvanagis“, iš ispanų kalbos vertė Valdas V. Petrauskas, 2013

5.       Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“, iš anglų kalbos vertė Nijolė Chijenienė, 2012

6.       Philipe Claudel „Pilkosios sielos“, iš prancūzų kalbos vertė Alina Kiliesaitė, 2010

7.       Graham Swift „Vandenų žemė“, iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, 2010

8.       Julian Barnes „Flobero papūga“, iš anglų kalbos vertė Nijolė Chijenienė, 2011

9.       Pawel Huelle „Mercedec-Benz. Iš laiškų Hrabalui“, iš lenkų kalbos vertė Vytautas Dekšnys, 2011

10.   W. G. Sebald „Išeiviai“, iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė, 2011

11.   Vladimir Nabokov, „Žvelk į arlekinus!“, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė, 2012

12.   John Dos Passos „Manhatano stotis“, iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis, 2012

13.   Etgar Keret, „Igintis Kisindžerio“, iš hebrajų kalbos vertė Olga Lempertaitė, 2012

14.   Ota Pavel „Puikųjų stirninų mirtis/Kaip aš sutikau žuvis“, iš čekų kalbos vertė Vytas Dekšnys, 2012

15.   Jerzy Pilch, „Mano pirmoji savižudybė“, iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis, 2012.

Literatūros kritikės Eglės Kačkutės rekomenduojamų knygų sąrašas :

1. Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“, iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė, 2012

2. Emma Donoghue „Kambarys“, iš anglų kalbos vertė Dalė Virginija Jakutienė, 2012

3. Linda Grant „Rūbai ant jų pečių“, iš anglų kalbos vertė Emilija Ferdmanaitė, 2010

4. Michel Houellebecq „ Žemėlapis ir teritorija“, iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas, 2013

5. Tea Obreht „Tigro žmona“, iš anglų kalbos vertė Vidas Morkūnas, 2012

6. Francoise Sagan „Pasiklydęs veidrodis“, Metai, 2012. Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė

7. Zadie Smith „Balti dantys“ ,iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė, 2012

8. Jeanette Winterson „Kam būti laimingai, jeigu gali būti normali?“, iš anglų kalbos vertė Aušra Simanavičiūtė, 2013

9. Jeanette Winterson  „Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai“,  iš anglų kalbos vertė Marius Burokas, 2013

Vertėjo, literatūros apžvalgininko Laimanto Jonušio rekomenduojamų knygų sąrašas:

1. José Saramago „Rikardo Rejišo mirties metai“, iš portugalų kalbos vertė Valdas Petrauskas 2007

2. Günter Grass „Skardinis būgnelis“, iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas, 1994

3. Gao Singdzian [Xingjian] „Dvasios kalnas“, iš šiuolaikinės kinų kalbos vertė Agnė Biliūnaitė, 2011

4. Imre Kertész „Be likimo“,  iš anglų kalbos vertė Algirdas Jakulis, 2010

5. J. M. Coetzee „Maiklo K. gyvenimas ir laikai“, vertė Violeta Tauragienė, 2005

6. J. M. Coetzee „Nešlovė“,  vertė Rasa Drazdauskienė, 2002

7. Orhan Pamuk „Juodoji knyga“, vertė Galina Miškinienė, 2008

8. Jean Marie Gustave Le Clézio „Aukso ieškotojas“, 1995

9. Herta Müller „Šiandien būčiau geriau savęs nesutikus“, iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius, 2011

10. Mario Vargas Llosa „Tetulė Chulija ir rašeiva“, iš ispanų kalbos vertė Laura Liubinavičiūtė, 2007

11. Arundhati Roy „Mažmožių dievas“, iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė, 1997

12. Margaret Atwood  „Aklasis žudikas“, vertė Valdas Petrauskas, 2003

13. John Banville „Jūra“, vertė Jonas Čeponis, 2007

14. Hilary Mantel „Vilko dvaras“, iš anglų kalbos vertė Gintaras Kaminskas, 2013