Kauno paveikslų galerija nurimo. Išdalyti parodos „Geriausias metų kūrinys" laurai, vainikuotas devintas populiariausias Kauno dailininkas. Netikėtai parodos organizatoriams ir pačiam autoriui, populiariausiu publika išrinko grafikos darbą - Egidijaus Rudinsko triptiką „Gyvenimas smėlio name I, II, III". Jo autorius teigia, kad pripažinimas jo gyvenimo nepakoreguos - savo studijoje-galerijoje dirbsiąs kaip dirbęs.
Menas su humoru
„Turbūt dėl to populiariausiu ir tapo, kad tai ne klasikinė grafika. Ji paprastai sunkiai konkuruoja su tapyba", - svarstė E.Rudinskas. Triptike - fotografijos ir piešinio elementai, klasikinio grafikos atspaudo čia nėra. Ne pirmi metai populiariausiu išrenkamas kūrinys su gera humoro doze. Triptike grafikas įamžino pats save, „apsigyvenusį" name ant smėlio: miegantį, skaitantį, susimąsčiusį prie taurės vyno. „Kad padaryčiau šias nuotraukas, su žmona važiavome į smėlio karjerą už Karmėlavos. Ten yra metalinės konstrukcijos, ant kurių užsilipusi žmona ir nuspaudė fotoaparato mygtuką mano sugalvotam ir nustatytam kadrui", - prisiminė menininkas.
Fotografija yra grafika
Su smėliu savo kūriniuose grafikas žaidžia jau senokai. Prieš šešerius metus jis pradėjo piešti ant smėlio. Nežinant konteksto, gali skambėti juokingai. Juk piešti smėlyje - vaikiškas užsiėmimas. Tačiau E.Rudinskas sugebėjo paversti savo piešinius meno kūriniais. Piešinius jis fotografavo, apdorodavo kompiuteriu ir teikdavo parodoms.
„Svarbiausia grafikoje atspaudas. Šiuolaikinėje grafikoje atspaudas yra ir fotografija, jis gali būti suvokiamas ir perkeltine, simboline prasme. Grafikos parodose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje šalia tradicinėmis technologijomis sukurtų darbų dažnai lygiomis teisėmis eksponuojami sukurti naudojant skaitmenines technologijas, fotografiją, šilkografiją. Parodų organizatoriai iš anksto informuoja, kokių - šiuolaikinės ar tradicinių technologijų grafikos - darbų tikimasi sulaukti", - pasakojo menininkas.
Kurti lankytojai netrukdo
Menininkas prisipažįsta šiek tiek prie grafikos populiarinimo mieste prisidėjęs ir pats. Prieš trejetą metų pardavė savo dirbtuvę, kurioje netilpdavo norintys darbų pasižiūrėti žmonės, ir senamiestyje, Kurpių gatvėje, atidarė grafikos galeriją. Dabar čia - ir menininko studija.
„Labai patogu. Kurti man lankytojai netrukdo, o kadangi studija su grafikos presu beveik toje pačioje erdvėje, ir atsitiktinai į galeriją užklydę žmonės gali susipažinti su grafikos kūrinio gimimo procesu. Jei lankytojams kyla klausimų - atsakau, paaiškinu. Taigi atlieku ir edukacinę misiją", - juokėsi E.Rudinskas.
Nustumta lengvų pramogų
Faktas, kad grafika vaizduojamųjų menų yra nustumta į antrąjį planą, grafiko pernelyg nejaudina. „Ne tik vaizduojamųjų menų ji nustumta. Tiesiog žmonėms dabar siūloma labai daug pramoginių renginių, greitai suvirškinamų dalykų. O laiko tiek pat - 24 valandos per parą, kaip ir tuomet, kai renginių pasirinkimas buvo kur kas mažesnis. Žmonės turi mažiau laiko rimtiems dalykams, kažkam, į ką reikia pasigilinti, nes visa tai užgožia lengvos pramogos. Bet kas domisi - domisi. O masinis dalykas grafika nebuvo niekada", - pasakojo menininkas.
E.Rudinskas publikos jam suteiktų laurų nesureikšmina: „Nemanau, kad šis apdovanojimas įpareigoja. Dirbsiu kaip dirbęs." Artimiausiuose jo planuose - šiuolaikinės grafikos (su fotografijos elementais) darbų serijos „10 klausimų - 10 atsakymų" paroda Vilniuje ir ofortų ciklo „Pasakojimai apie miestus ir žmones" pabaigtuvės.
Naujausi komentarai